Kai sėkmė būna tyli, o nesėkmės garsios. скачать в хорошем качестве

Kai sėkmė būna tyli, o nesėkmės garsios.

Pokyčių valdymas viešajame sektoriuje. Mintis įsirašyti pokalbį su Kauno miesto poliklinikos vadovu P.Kibiša kilo po jo pranešimo “Verslo žinių” konferencijoje “Viešasis sektorius. Pokyčiai, patirtys, praktikos”. Su pokyčiais, kaip ir su krizėmis, labiausiai žinomi nesėkmingi atvejai. Apie išvengtas krizės niekas nepasakoja, o sėkmingi pokyčiai atrodo savaime suprantamas dalykas. Mokydamiesi iš kitų klaidų, mokomės tik tai, ko nedaryti. Už dėmesio lieka tai, kas veikia ir, ką reiktų daryti. Šios pokyčių vadybos situacijos man primena vieno pašnekovo iškeltą klausimą, ar pavyzdžiui Z.Froido išvados apie žmogaus psichiką yra teisingos, jei jo tyrimo medžiaga buvo tik jo pacientai? Todėl dalijimasis viešojo sektoriaus patirtimi ir gerosiomis praktikomis “Verslo žinių” konferencijoje pasirodė labai prasmingi. 2018 m. Kaune penkios miesto poliklinikos buvo sujungtos į vieną juridinį vienetą. Valdymo išlaidos sumažėjo penkis kartus. Buvo išsaugotos visos medicinos personalo darbo vietos. Pokyčio matomumas – ne jo vertės matas „Jeigu pokytis pavyksta, apie jį mažai, kas žino“, – sako Kibiša. Tai, kas versle būtų laikoma „case study“ vertu projektu, viešajame sektoriuje lieka beveik nematomas. Viešasis pokytis vertinamas kitaip: jo kokybė matuojama ne rezultatais, o reakcija. Jeigu niekas neprotestuoja – vadinasi, nebuvo svarbu. Jeigu nėra konflikto – nėra ir istorijos. Tai galioja ne tik Lietuvoje. Gerai suvaldytas pokytis dažnai atrodo kaip... nieko neįvykę. Tik tie, kurie dirbo sistemos viduje, mato, kiek daug buvo padaryta, kiek subtilių sprendimų priimta, kiek nematomų interesų išjudinta. Kas nutinka, kai viešasis sektorius veikia efektyviai? Galbūt pagrindinis šios istorijos paradoksas – sėkmingas projektas neturi naratyvo. Nėra aiškaus „blogiečio“. Nėra net „išgelbėtojo“ – nes viskas vyko kolektyviai, per ilgus susitarimus, per viduriniosios grandies vadovų įtraukimą, per kantrų kalbėjimąsi su profsąjungomis, politikais, darbuotojais. Tai – tikrasis pokyčių valdymo turinys. Ne skambūs planai, ne vadovų rotacija, o sunkus darbas su skirtingais interesais. Sėkmingas pokytis – tai procesas, kurio niekas nenori stabdyti, nes visiems aišku, kad jis būtinas. Kas lemia sėkmę? Steigėjo palaikymas ir aiškus sprendimų centras. Tiksli suinteresuotų grupių (stakeholderių) analizė. Reikia žinoti, ką, kam, kada ir kaip pasakyti. Komunikacija, tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Visi įsitraukę turi žinoti atsakymą į svarbiausią klausimą – „kas man iš to?“ Realus pasirengimas. Pokytis turi prasidėti jau popieriuje, o ne nuo improvizacijos sausio 1-ąją. Dinamiškas tolesnis judėjimas. Padaryti pertvarką – tai tik pradžia. Organizacija, kaip ir bet kuris gyvas organizmas, turi toliau vystytis. https://arturasjonkus.substack.com/p/kai-s...