Truikinų šaltinis arba Šmito versmė - SKUODO KRAŠTAS - 2019.08.02 скачать в хорошем качестве

Truikinų šaltinis arba Šmito versmė - SKUODO KRAŠTAS - 2019.08.02

Prano Šarpnickio veiklą Skuodo ir jo krašto labui galima paremti PATREON platformoje:   / members   Skuodo krašto e-žurnalas: https://skuodokrastas.wordpress.com/ Skuodiškiai turi vieną didelę brangenybę - Truikinų šaltinį arba dar kitaip vadinamą, Šmito versmę. Šmito versme buvo pavadintas, nes toksai Šmitas netoliese gyveno. Kodėl brangenybė? Ogi šaltinis 1980m. tapo gamtos paminklu. Tokių Lietuvoje esama tik 34! Ne tiek jau ir daug. O kas reta, tas tampa brangenybe. Kiek kartų ten beužsukum, visad magiškai veikia iš žemės trykštančios versmės. Pagrindinė vandens masė veržiasi iš žemės gelmių, bet pro šaltinį teka mažas Šaltupio upeliukas. Nagi, nagi... Pasidarė įdomu patyrinėti iš kur jis atčiurlena? Ir patraukiau vaga aukštyn. Netrukus už kelių upelio vingių randu labai drėgną vietą šlaite, iš kurios tiesiog kunkuliuodamas sunkiasi vanduo. Bet čia ne upelio pradžia. Per krūmus braunuosi toliau. Kur ta upeliuko pradžia? Sunku landžioti tarp šakų ir aukštų žolių - nusprendžiu lipti į kairyjį krantą ir sparčiau paėjėjęs pabandyti užkirsti upeliui kelią, jį apieti. Kairiau iškirstas beržynas. Po kojomis traška tošys, kaip perdžiūvusi žmogaus oda. Gaila medžių. Kam prireikė beržyną išpjauti? Einant per kelmų dykynę širdis skauda... O jei taip įsivaizduotume, kad vietoj medžių žmonės stovėjo. Atėjo kažkoks mistinis medkirtys ir juos nušienavo - liko mėtytis tik sudžiūvę odos gabalai - tošys. Brrr... šiurpas pagalvojus perbėga per nugarą. Bet juk taip ir yra - medžiai gyvi. Jiems irgi skauda, kai juos pjauna, žeidžia. Jie irgi miršta. Pakaks tų šiurpių fantazijų. Kur upelis? Pėjėjus gerą dešimtį ar dvidešimt metrų neberandu jo nė pėdsako. Dingo. Toliau ganyklos. Acha (!) vadinasi jis čia kažkur, netoliese išteka iš po žemių. Pradedu ieškoti. Ir štai atrandu nedidelę, bet vandeningą versmę, trykštančią iš po žemių. Smalsumas patenkintas, nuotykis patirtas. Atrodo, kad melioruojant laukus upelio ištakos buvo įkištos į keramikinį vamzdelį, kuriuos vaikystėje "rouliokaas" vadindavom. Arba gal iš dirvų atidekantys vandenys buvo nuvesti į Šaltupio ištakas. Na, bet ko jau nebepamatysi, tas gal ir nebeįįdomu. Grįžtu prie pagrindinės šaltinio versmės... (Toliau skaitykite: https://skuodokrastas.wordpress.com/2...)