Rusla - Tik Dievas Gali Teist 2013 скачать в хорошем качестве

Rusla - Tik Dievas Gali Teist 2013

"Tik Dievas Gali Teist" siame pasaulyje mes judame kaip laikrodis tiksim, vieni greiciau kiti lieciau kazkas buna sustoja, visi mes zmones karts nuo karto buna suklystam, rodykles kertasi,likimas pakisa mum koja. nesudetingas mechanizmas,ne visi ji supranta, jo taisykles nesunkios,bet ne visiem yra aisku. kas kila kas krenta,kas iesko tas randa, tarp dangoraziu nebijo pasirinkusio aukscio. nuo vistiklu iki vainiko,is dulkiu i dulkes, marsrutas zinomas visiem ,gale ryski sviesa, sistema lauzo arba grudina musu krumplius, pirmiausiai pasiema silpnesnius uz ja. man teko tai isgyventi,paciam teko pajusti, kai stovejau prie slenkscio as savo bedugnes. lasas po laso gurksnis po gurksnio, troskimas gyventi priverte mane pabusti. tikejau ir zinojau jau tada buvau suprates, kad stipreja mano jegos,tobuleju su metais. kad nedreba mano rankos,prarandu skoni baimes, dabar as vienas is tu kas nebuvo palauztas. ir nors as stoviu dabar vienas,negazdina tai, kaip nepazeidziamas plenas,kaip niekad jauciuos tvirtai. nesvarbu kiek butu ju,pries kokia minia as stosiu, uz tai kas liko ka turiu dar pakovosiu. mane bande sulauzyt,bet as nepasiduodu, jeigu nukrentu kartais,vel atsistoju ant koju. ir kaip butu sunku man toliau kovoju, dekingas likimui deka kurio dar kvepuoju. man neidomu paliubomu i dangu ar i roju, kur pateksiu po mirties,apie tai negalvoju. kol esu dar as zemei ir vaikstau ja kojom, zinau kokios stafkes cia ka del ko aukoju. mane pizdino ne karta ir as pizdinau taip pat, nenuleidziu savo ranku, nesakau kitam palauk. ir jaigu gaudavau as malku,reiskes budavo uz ka, tai ko ismokau gatveje,nepamirsiu niekada. visokiu buvo neuviazkiu,pasitaiko ir dabar, turiu but pasiruoses betkur ir betkam. su neapikanta veide-kurys katra, tuo metu arba tu arba jis tave. i kovyne stoike,sugniauzus kumscius, niekada neatsuku priesininkui savo nugaros. elgiuosi objektiviai kaip privalo vyras, nelaukiu kol prades jis,smogiu as pirmas. krites buvo ne vienas nuo mano smugio, neigasdinsite didziu,nepergyvenu del ugio. daug aukstesniu uz save esu iskirtes, klykdavo tada jie mama,kai buvau inirses. kas sugalvojo,kas pasake kaip ir ka mum daryt, kas nusprende uz mumis ka privalome keist. siame gyvenime darau viska tam kad islykt, ir tik vienas dievas mane gali teist.