Mikalojaus Radvilaičio portreto parodos atidarymas скачать в хорошем качестве

Mikalojaus Radvilaičio portreto parodos atidarymas

Kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł) į parodą Valdovų rūmų muziejuje atvežė naujai atrastą, neseniai įsigytą ir po kelių šimtmečių į Europą sugrąžintą portretą – jame vaizduojamas vienas iš Radvilų giminės pradininkų, Lietuvos kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvilaitis. Portretas iki šiol priklausė privačioms kolekcijoms, todėl paroda Valdovų rūmų muziejuje yra ir pirmas paveikslo viešas pristatymas. Kunigaikštis Motiejus Radvila itin svarbų giminės protėvio portretą patikėjo eksponuoti Valdovų rūmų muziejui. Pasak kunigaikščio, „galimybė pristatyti portretą Lietuvoje – didelis džiaugsmas, nes ši šalis yra mano antroji tėvynė, o Vilnius – mano miestas. Taip galėtų pasakyti kiekvienas Radvilų atstovas, taip pat ir Mikalojus Radvilaitis“. Portretu giminės kolekciją papildęs M. Radvila teigia: „Dažnai manoma, kad Radvilų galybė buvo pasiekta tik Žygimanto Augusto ir Barboros vestuvėmis, tačiau iš tikrųjų ši giminė kildinama iš vyriausiojo pagonių žynio Lizdeikos. Matyt, ši šeima turėjo kai ką ypatingo, kad taip greitai kilo į Lietuvos valstybės elito viršūnę.“ Mikalojus Radvilaitis (apie 1440/1450–1510), Trakų vaivados ir Vilniaus kašteliono Radvilos Astikaičio sūnus, buvo vienas Radvilų giminės pradininkų, laikomas giminės protėviu, savo tėvo vardą pavertęs giminės pavarde. Iš jo kilo ir plačiai išsišakojo iki šiol gyvuojanti kunigaikščių Radvilų giminė. M. Radvilaitis buvo pelnęs didelį Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kazimiero ir Aleksandro Jogailaičių pasitikėjimą, užėmė svarbiausias Lietuvos valstybės pareigybes. Karjeros pradžioje tapo pasienyje buvusios strateginės Smolensko žemės vietininku (1481), vėliau buvo Trakų kaštelionu ir Naugarduko vietininku (1488). Aktyviai prisidėjęs prie Aleksandro Jogailaičio pakėlimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu 1492 m., tapo svarbiausiu valdovo ramsčiu Lietuvoje ir pirmuoju po valdovo asmeniu valstybėje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriu ir Vilniaus vaivada (1491). Kartu buvo vienas įtakingiausių Ponų Tarybos narių, bendram valdovui dažnai reziduojant Lenkijoje, faktiškai valdė Lietuvos valstybę. Jis prižiūrėjo korespondenciją ir visą kanceliariją, į M. Radvilaičio rankas patekdavo svarbiausi valstybės dokumentai. Paveikslas surastas Niujorke Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamo paveikslo istorija – paslaptinga ir stebinanti. Portretų tradicija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsirado tik XVI a. antroje pusėje, o jau XVIII a. pradžioje tapo madinga kurti protėvių galerijas. Taip buvo sukurtos ištisos kunigaikščių Radvilų, Sanguškų, Sapiegų portretų galerijos, tik ne visos jos išliko... Manoma, kad M. Radvilaičio portretas galėjo priklausyti kunigaikščių Radvilų Nesvyžiaus galerijai. Po 1812 m., kai Nesvyžių nusiaubė Maskvos kariuomenė, portretas, tikėtina, buvo perkeltas į kitą Radvilų rezidenciją už 40 kilometrų – Palanečką. Vėliau, XIX a. antroje pusėje, M. Radvilaičio atvaizdas greičiausiai išvežtas į Radvilų rūmus Balicuose prie Krokuvos. XX a. pradžioje kūrinys, kaip spėjama, atsidūrė Paryžiuje, kur Radvilų giminė turėjo didelius apartamentus, o Pirmojo pasaulinio karo metais vienas iš giminės atstovų – Karolis Radvila – portretą išvežė į Buenos Aires. Mirus K. Radvilai, paveikslą įsigijo vienas lenkų kilmės inžinierius ir meno kūrinį atsigabeno į Jungtines Valstijas. Iš šios šeimos kunigaikštis M. Radvila neseniai ir įsigijo portretą. Paveikslas išsiskiria ypač puošniais, tapytais, barokiniais rėmais bei kunigaikštiškos Radvilų kilmės manifestacijos ženklais. Šalia atrasto ir į Europą sugrąžinto Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilaičio portreto Valdovų rūmų Barokiniame olandiškajame valdovo kabinete eksponuojamas ir kitas, kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcijai priklausantis šios istorinės asmenybės portretas. Žinoma, kad jis priklausė Krasičyno rūmuose buvusiai kunigaikščių Sapiegų galerijai, ir atvaizdas greičiausiai sukurtas pagal neišlikusį Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės užsakymu 1733–1737 m. nutapytą serijos „su laurų vainiku“ portretą. Valdovų rūmų muziejuje su istoriniais M. Radvilaičio portretais galima susipažinti iki 2026 m. kovo 22 dienos.