Šv. Mišių transliacija iš Išlaužo. IV Gavėnios Sekmadienis - LAETARE, 2026 kovo 15 d. скачать в хорошем качестве

Šv. Mišių transliacija iš Išlaužo. IV Gavėnios Sekmadienis - LAETARE, 2026 kovo 15 d.

Pirmasis skaitinys iš pirmosios Samuelio knygos, 1 Sam 16, 1b. 6–7. 10–13a Anomis dienomis Viešpats tarė Samueliui: „Pripilk savo ragą aliejaus ir leiskis į kelionę! Siunčiu tave pas Išają Betliejietį, nes radau sau karalių tarp jo sūnų.“ Atvykęs jis pamatė Eliabą ir pamanė: „Tikriausiai Viešpaties pateptasis stovi prieš Viešpatį.“ Bet Viešpats tarė Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą ir stuomens aukštį, nes aš jį atmečiau. Juk Dievas ne taip mato, kaip žmogus, – žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį.“ Taip Išajas liepė septyniems savo sūnums praeiti pro Samuelį, bet Samuelis Išajui tarė: „Nė vieno iš jų neišsirinko Viešpats.“ Samuelis paklausė Išają: „Ar tai visi tavo vaikinai?“ – „Dar liko jauniausias. Matai, jis avis gano!“ – atsakė. Samuelis Išajui tarė: „Pasiųsk ką nors jo atvesti, nes mes nesėsime valgyti, kol jis čia neateis.“ Išajas tad pasiuntė, ir jį atvedė. Jis buvo įdegęs saule, turėjo žvalias akis ir buvo gražios išvaizdos. „Stokis, – Viešpats tarė, – ir patepk jį, nes tai jis!“ Samuelis paėmęs ragą aliejaus, patepė jį brolių akivaizdoje. Nuo tos dienos Viešpaties dvasia galingai užvaldė Dovydą. Tai Dievo žodis. Atliepiamoji psalmė, Ps 22 (23), 1–3. 4. 5. 6 (P.: 1) P. Viešpats – Ganytojas mano: man nieko nestinga. Viešpats – Ganytojas mano: * man nieko nestinga. Žaliose lankose mane paguldo, † prie ramių tvenkinių mane gano. * Jis atgaivina mano gyvybę, – P. Teisumo takais mane veda, * kaip ir dera jo vardui. Net eidamas slėniu tamsiausiu, † aš nebijosiu jokio pavojaus, * nes tu su manimi nuolat būsi. Tu – Ganytojas, tavo lazda ir vėzdas – * jie mane gina. – P. Tu padengi man stalą * mano priešų matomoj vietoj, dosniai patepi man galvą aliejais, * pripili sklidiną taurę! – P. Tavo gerumas ir ištikimoji meilė † lydės kiekvieną mano gyvenimo dieną. * Viešpaties Namuose visados aš gyvensiu. – P. Antrasis skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams, Ef 5, 8–14 Broliai ir seserys! Kadaise jūs buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Tad elkitės kaip šviesos vaikai. O šviesos vaisiai reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa. Ištirkite, kas patinka Viešpačiui, ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau pasmerkite juos. Nes ką jie slapčia daro, gėda ir sakyti. Bet visa, ką šviesa smerkia, tampa regima, o kas tampa regima, yra šviesa. Todėl sakoma: „Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus.“ Tai Dievo žodis. Posmelis prieš Evangeliją, Plg. Jn 8, 12 Aš – pasaulio šviesa, – sako Viešpats; – kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą. ✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną, Jn 9, 1. 6–9. 13–17. 34–38 Anuo metu, eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jėzus spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“ („Siloamas“ reiškia „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus.“ O jis atsakė: „Taip, tai aš“. Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu.“ Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo.“ O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutarė. Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“. Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk. Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba.“ Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir parpuolęs pagarbino jį. Tai Viešpaties žodis.