У нас вы можете посмотреть бесплатно Klaipėdos išorinis uostas – Lietuvos tragedija или скачать в максимальном доступном качестве, которое было загружено на ютуб. Для скачивания выберите вариант из формы ниже:
Если кнопки скачивания не
загрузились
НАЖМИТЕ ЗДЕСЬ или обновите страницу
Если возникают проблемы со скачиванием, пожалуйста напишите в поддержку по адресу внизу
страницы.
Спасибо за использование сервиса ClipSaver.ru
www.nenaikinkitpajurio.eu Apie Klaipėdos uosto plėtrą, pastatant išorinį uostą šiaurinėje uostamiesčio dalyje, kalbama jau dešimtmečius. Tačiau pastaruoju metu teoriniai svarstymai apie galimybes pastatyti tokį uostą virsta praktiniais darbais. Vyriausybė jau patvirtino Klaipėdos jūrų uosto bendrąjį planą – jame išorinis uostas numatytas. Išorinis uostas atsirado ir dar rimtesniame dokumente – Lietuvos respublikos bendrajame plane. Tikėtina, kad naujai išrinktas Seimas jį patvirtins jau šiemet. Kai tai įvyks, LR Bendrasis planas (kartu ir Klaipėdos išorinio uosto planas) įgaus įstatymo galią. Planams šiaurinėje uostamiesčio dalyje supilti dirbtinę salą ir pusiasaliu sujungti ją su žemynu priešinasi ne tik Klaipėdos ir aplinkinių gyvenviečių bendruomenės, bet ir visa pilietiškai aktyvi Lietuvos visuomenė, neabejinga veltui švaistomiems mokesčių mokėtojų milijardams ir tokio paties dydžio sumomis skaičiuojamai žalai gamtai. Visuomenininkų argumentai sunkiai atremiami. Visų pirma, jokios ekonominės būtinybės statyti išorinį uostą nėra. Klaipėda šiuo metu krauna 46 milijonus tonų krovinių per metus ir išnaudoja tik apie 60 procentų savo potencialo. T.y. be jokių papildomų investicijų Klaipėda gali krauti 80 mln. tonų per metus, o rekonstravus ir išplėtus pietinę uosto dalį – 100 mln. tonų per metus. Kartu su išoriniu uostu šis rodiklis pasiektų 164 mln. tonų. Net ir uosto krovos kompanijų asociacijos nuomone, toks tikslas yra perteklinis, nes, pvz., 2017 m. penkių rytinės Baltijos uostų – Klaipėdos, Rygos, Talino, Liepojos ir Ventspilio – krova bendrai paėmus siekė 116 mln. tonų. Ir šis rodiklis iš esmės nesikeičia, „vaikščiodamas“ pirmyn ir atgal po keletą procentų per metus. Argumentų „prieš“ yra ir daugiau – daugiau nei milijardu eurų vertinama žala gamtai, dešimtimis milijonų eurų vertinami kasmetiniai kaštai išlaikyti apsaugos priemones kovoti su pakrančių erozija, išnyksiančios galimos investicijos į pajūrio rekreacinę infrastruktūrą, kritusios NT kainos, triukšmo ir oro tarša Klaipėdoje… Argumentų „už“ negirdėti arba jie labai neįtikinami.