Mediniai Lietuvos dvarai. Paragių dvaras скачать в хорошем качестве

Mediniai Lietuvos dvarai. Paragių dvaras

Dažnai daugiausia turistų ir keliautojų dėmesio susilaukia didikų giminių arba stambių bajorų statytos dvarų sodybos, o smulkesnių, vidutinių bajorų dvarai lieka nuošalyje. Nors ir kuklesni, vidutinių dvarininkų namai liudija svarbius istorijos momentus. Tokių vidutiniokų Lietuvoje buvo apie 20 proc., tarp kurių galime minėti ir Paragių dvaro sodybą. Nors vidutiniai bajorai negalėjo sau leisti aukščiausios klasės kokybės, jie gyveno patogiai. Apie tokį vidutinį Paragių dvarą ir čia gyvenusias iškilias asmenybes pasakoja architektūros istorikas Marius Daraškevičius ir Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus vadovė Sandra Sakalauskienė. Nors iš pirmo žvilgsnio dvaras atrodytų nedidukas, visgi Paragių žemės valda nemenka – 300 hektarų. Tačiau patys rūmai, kuriuos po gaisro XIX a. teko perstatyti ir atnaujinti, gerokai sumažėjo. Ilgainiui sodyba sumenko ir dėl dvaro šeimininko, dailininko Nikodemo Ivanausko nepatyrimo bei negebėjimo tvarkytis ūkyje. Tai, kas šiandien išliko, būtų sunku pavadinti vidutinio bajoro rūmais. Paragių dvaro pastatas, palyginti su smulkesnių bajorų arba valstiečių namais, gan nemažas – beveik 200 kvadratinių metrų ploto ir 10 metrų gylio. Tai šiek tiek didesnis, nei įprasta smulkiam bajorui, pastatas. Smulkūs bajorai paprastai tokio dydžio namų nestatydavo, ir juose retai kada galima rasti tokią patalpų išdėstymo struktūrą, dažniausiai nėra nei salono, nei valgomojo, juo labiau – bibliotekos. O Paragiuose jau pastebimos būdingos bajorams detalės – funkcinis kambarių suskirstymas, reprezentacinė dalis, apartamentai, išlaikoma ceremoniali struktūra, nors ne specialistui dabar gali būti sunku ją įžvelgti. Dvaro patalpos planuotos ne atsitiktinai, o išlaikant iš prosenelių, tėvų ir senelių paveldėtą bajoriško gyvenimo būdą. Kūrybinė komanda: Martynas Stankevičius, Domantas Kaminskas, Kostas Kajėnas, Ugnė Gavelytė. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/vidutinio-....