Šaukštas Proto, 2026 m. 4 savaitė: priklausomybė nuo maisto скачать в хорошем качестве

Šaukštas Proto, 2026 m. 4 savaitė: priklausomybė nuo maisto

Neurobiologijos ir mitybos mokslų sandūroje be kitų klausimų, sprendžiame ir priklausomybės nuo maisto klausimą. Buitinėje kalboje dažnai ir nerūpestingai sakome, kad esame priklausomi nuo kavos ar pyragaičių. Ir nors medicinos žinynuose priklausomybės nuo maisto diagnozės nerasime - bet toks klausimas aktyviai aptariamas, tiriamas ir performuluojamas, apimant vis naujas tyrimų detales. Šis reiškinys, kurį aptariame nėra tik apie tai, jog kažkurį maistą labai mėgstame. Problemas kelia tai, jog prarandame savo elgesio kontrolę. Pavyzdžiui Yale priklausomybės nuo maisto (Yale Food Addiction Scale) skalėje matuojame kompulsyvų valgymą (kai valgome daugiau, nei planavome, net kai nejaučiame alkio), toleravimą (poreikį valgyti labai stipraus skonio maistą, kad pajustume tokį pat pasitenkinimą), abstinenciją (irzlumą ar galvos skausmus, jei nustojame vartoti cukrų ar smarkiai apdorotus riebalus) ir toliau trunkantį vartojimą, nepaisant žalos (svorio augimo, diabeto ar emocinių sunkumų). Tyrimai rodo, jog natūralus maistas (pavyzdžiui obuolys ar steikas) paprastai tokios reakcijos nesukelia. Evoliucijos eigoje mūsų smegenys išmoko rinktis daugiausiai energijos teikiantį maistą. Modernūs maisto priedai veikia kaip “super stimulas”, sukeliantis labai stiprų dopamino sistemos atsaką. Šviežus persikas gali sukelti vidutiniško dopamino kiekio išsiskyrimą, bet glajumi aplieta spurga - gali sukelti milžinišką dopamino piką. Natūraliuose maisto produktuose retai yra vienodai daug riebalų ir angliavandenių, o gaminamuose produktuose, su kuriais siejamas stiprus hedonistinis noras, tai dažna praktika (pvz. šokoladas, spurgos, ledai). Kuo daugiau dopamino maistas priverčia išsiskirti, tuo labiau mes jo norime kitą kartą. Kaip ir kitų priklausomybių atveju, kuo dažniau tokį maistą valgome, tuo silpniau smegenys reaguoja dėl desensibilizacijos, tačiau tuo stipriau jo norime (nes mobilizuojame papildomą motyvaciją siekti tokio pat malonumo, kokį jutome seniau). Nuolatinis dopamino receptorių stimuliavimas sumažina dopamino receptorių jautrumą, be to silpnėja smegenų kaktinės skilties poveikis - dėl to esame mažiau linkę stabdyti savo elgesį. Tokiomis sąlygomis padidėja jautrumas stresui, o tai - ironiškai - dažnai veda į emocinį valgymą. Su pramoniniu būdu pagamintu maistu yra ir kita problema - dažnai jis labai minkštas, todėl trumpiau kramtomas; jame yra reikšmingai mažiau skaidulų, o reikšmingai intensyvesnio poveikio saldikliai ir umami skonį imituojantys priedai neveikia leptino - sotumo hormono - taip, kaip veikia įprastinis maistas. Todėl sotumą pajuntame vėliau ir galimybių suvalgyti daugiau aukšto kaloringumo maisto turime daugiau. Ilgainiui tokio maisto siekiame jau nebe tam, kad pajustume malonumą, o tik kad pasijustume “normaliai”. Visa tai reiškia, kad vykstantis reiškinys yra valdomas ne valios trūkumo, o šiuolaikinio dirbtinai sukurto maisto poveikio smegenims, kurios neturi mechanizmo į jį tinkamai reaguoti. Tyrimų rezultatai rodo, jog apie 14 procentų suaugusiųjų ir 12 procentų vaikų gali pasižymėti tokia priklausomybei prilygintina reakcija į apdorotą maistą. Šis reiškinys ypač daug įtakos gali turėti tose bendruomenėse, kur daug mažas pajamas gaunančių žmonių, o taip vadinamos “maisto dykumos” realiai gali būti ir “priklausomybių rajonais”. Tiesa, konkretaus žmogaus reakcija į stipriai apdorotą maistą labai priklauso nuo jo genų, aplinkos ir priimamų sprendimų, todėl nėra paprastai sulyginamas tarp skirtingų žmonių. Keletas patarimų, sprendžiant priklausomybės nuo nesveiko maisto sunkumus: Orientuokitės į sveiką maistą, kurį norite pridėti į savo racioną - o ne į tai, ko reikėtų vengti. Galiausiai, visko nesuvalgysite, ir jei pirmiau valgysite tai, kas sveika - tam, kas nesveika, nebeliks vietos. Pirmiausiai rinkitės skaidulų (arba ląstelienos) turintį maistą - daržoves, pilnagrūdžius produktus, ankštinius, vaisius, uogas. Pasirūpinkite savo aplinka - nesudarykite sąlygų “valgyti akimis”, nepalikite maisto, kurio nenorite valgyti, matomose vietose, ribokite savo buvimą ten, kur toks maistas siūlomas arba parduodamas, o jei išvengti neišeina - sutrumpinkite kiek įmanoma buvimo laiką. Jei nenorite kažkurio produkto atsisakyti iš karto, pakeiskite pusę jo sveikesne alternatyva, palaipsniui didindami sveiko maisto dalį. Planuokite savo abstinencijos reakciją - sunkiausia bus 2-5 dieną nebevalgant pasirinkto produkto. Vėliau bus lengviau. Todėl toms dienoms suplanuokite įtraukiančios veiklos. Atlygio reakciją į sveikesnį maistą susiformuos greičiau ir bus stipresnė, jei valgysite dėmesingai, lėtai - ir be jokios abejonės, pasirūpinsite, jog jis būtų skanus. Prieš valgydami, įsitikinkite, kad NEsate pikti, vieniši (ar kitaip jaučiate emocinį diskomfortą), kad nesate pavargę - tam, kad nekurtumėte žalingo priežasties ir pasekmės ryšio. Skanaus!