Kovo 11-osios sveikinimas: 36-eri metai atkovotos laisvės! скачать в хорошем качестве

Kovo 11-osios sveikinimas: 36-eri metai atkovotos laisvės!

Šią Kovo 11-ąją sutinku Strasbūre, Europos Parlamente, savo darbo vietoje, kur mane svarbiems darbams delegavote jūs! Delegavo, išrinko tie, kuriems Kovo 11-oji yra jų gyvenimo šventė. Diena, kai savo širdyse prisiekėme Lietuvos valstybei. Man ši priesaika visų pirma yra apie saugojimą. Kovo 11-osios Lietuva niekada nebeturi išnykti iš Europos žemėlapio. Ir šiandien čia, Strasbūre susitikime su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, galvosiu apie mūsų Kovo 11-ąją, nes kova už mūsų ir jūsų laisvę, yra apie Kovo 11-ąją. Kai sakau mūsų ir jūsų, turiu mintyje ukrainiečius, baltarusius, moldavus, armėnus, kartvelus, turiu omeny Krymo totorius ir baškirus, mažutes nykstančias Sibiro tautas, kurioms visoms mūsų Kovo 11-oji tebėra kelrodė žvaigždė, pavyzdys, ir simbolis. Na, o mums patiems ši Kovo 11-oji, lyginant su buvusiomis prieš penkerius metus, iki plataus masto karo, yra vėl kitokia. Šiemet išryškėjo tikros tektoninės slinktys pasaulyje, turiu omenyje tai, kad nebeliko aiškumo dėl mūsų pačių saugumo situacijos. Aišku, pirmas dalykas – karas. Dabar jau net du vienas su kitu labai susiję karai. Visos Europos atžvilgiu matome įvairius hibridinius bandymus mus destabilizuoti. Svarbiausia, kad susvyravo Vakarų vienybė, kuri visada buvo mūsų saugumo pagrindas. Kai 2004 m. įstojome į NATO ir ES, kai kam atrodė, kad istorija baigėsi, bėdos pasibaigė ir mes dabar gyvensime vis geriau tiek ekonomiškai, tiek saugumo prasme. Tikėjomės, kad perėjome į kitą saugumo krantą. Kovo 11-osios esminis tikslas ir buvo paslinkti Lietuvos žemėlapį į saugią Vakarų erdvę, kad nebebūtume Rusijos imperijos (arba jų vadinamojo „Russkij mir“) įtakos zonoje. Mums tai pavyko, bet dabar JAV vidaus politikos procesai ir prezidento Donaldo Trumpo retorika davė nemažai signalų, kad pasaulis keičiasi. Amerikos prioritetu tampa Kinija, o mes turime ruoštis tam, kad Europa privalės pati labiau rūpintis savo saugumu. NATO viduje nuolat pabrėžiamas nepakankamas europinių valstybių finansinis prisidėjimas prie gynybos. Dėl šio „spyrio“ daugelis suprato, kad požiūris į gynybą turi keistis iš esmės. Tai naujas iššūkis ir Europos Sąjungai kaip institucijai Iki šiol saugumas mums asocijavosi tik su NATO ir JAV. Pačios JAV anksčiau priešinosi bet kokiam funkcijų dubliavimui, kad ES nedubliuotų NATO veiklos. O dabar staiga visi sužiuro: „Kur Europos Sąjunga? Kodėl ji nieko nedarė iki šiol?Nedarė todėl, kad nebuvo įsipareigojusi. Sutartyse aiškiai parašyta, kad ES nėra atsakinga už gynybą, saugumą ar užsienio politiką – tai pačių valstybių narių reikalas. Tos ES valstybės narės dažniausiai yra ir NATO narės. Tačiau dabar įvyko didelis lūžis. ES jau antrus metus bando kurti pagrindus, kad į jos funkcijų sąrašą papultų ir saugumo ir gynybos dimensija, ko anksčiau nebuvo. Tam reikia daug pastangų. Čia Lietuvos vaidmuo milžiniškas – turiu omenyje Andrių Kubilių, kuriam pirmą kartą istorijoje teko gynybos komisaro portfelis. Man taip pat tenka dirbti Europos Parlamente, pirmą kartą įsteigtame Saugumo ir gynybos komitete. Skirtingai nei kartais teigiama Lietuvoje, Europa daro daug. Praktinių darbų yra padaryta daug. Užkuriama gynybos pramonė, teikiama parama Ukrainai, kuri dabar yra svarbiausias mūsų saugumo ir gynybos politikos prioritetas. Šiandien Europa (įskaitant ir ES nepriklausančias valstybes, pavyzdžiui, JK ar Norvegiją) tapo esmine Ukrainos atrama, nes JAV finansinė parama dėl Trumpo įtakos stringa. Europa perka trūkstamą ginkluotę iš JAV europiniais pinigais. Tad be Europos paramos Ukrainos šiandien turbūt nebebūtų, nors ukrainiečių ryžtas čia išlieka svarbiausiu faktoriumi. Dabar vienu metu vykdomos dvi užduotys: padėti Ukrainai, jokiu būdu neleisti, kad Ukraina pralaimėtų, ir atstumti Rusiją, kiek galima toliau, sustabdyti jos agresiją. Tai mūsų Kovo 11-osios užduotis taip pat.   Tuo pačiu svarbu sukurti tvirtus gynybinius pamatus tam, kad Europos valstybės būtų pajėgios, kiek galima labiau būtų pasiruošusios, jeigu taip nutiktų, be JAV atlaikyti įvairius smūgius. Kai kas klausia, ar galime pasikliauti NATO šiandien? Mano atsakymas - taip. Nes visų pirma ir todėl, k ad mes esame NATO. Nėra jie - NATO, ir mes - Lietuva. NATO yra MES. Privalome pasikliauti ir savimi, ir mūsų buvimu NATO. Kaip ir Europos Sąjunga. Nes mes esame Europos Sąjunga. Tai juk yra Kovo 11-osios Lietuvos garantai, gyvybiškai svarbūs mūsų likimui. Turiu nerimo dėl vidaus reikalų Lietuvoje. Dėl labai silpnos valdžios, dėl bandymų keisti valstybės kryptį, dėl neapykantos kurstymo, dėl lietuviškai, net ne rusiškai, skleidžiamų Kremliaus žinučių. Tačiau kiek pamenu save, tas pats lauželis buvo kurstomas nuo pat Kovo 11-osios. Nepasidavėme per tuos 36-erius metus, kodėl turėtume suklupti dabar? Aukščiau galvas, mes daug pasiekėme, išsaugosime ir eisime pirmyn. Su švente!