Sekmadienio meditacija. Lionginas Virbalas SJ. Sekti Jėzų šlovėje ir kančioje скачать в хорошем качестве

Sekmadienio meditacija. Lionginas Virbalas SJ. Sekti Jėzų šlovėje ir kančioje

Kristaus Kančios (Verbų) sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/c_v.... Verbos – visuomet ypatingas sekmadienis. Kaip niekada visi skuba su verbų šakelėmis į bažnyčias. Net ir žinių laidos vakare paprastai rodo – kalbina vieną kitą žmogų, kodėl jis ateina į maldos namus, ką jam reiškia šis sekmadienis. Suvokiame, kad jo prasmė labai gili. Apima dvejopa nuotaika – pamaldos prasideda prisimenant Jėzaus įžengimą į Jeruzalę. Tai šlovinimo, iškilmingumo, pakilimo etapas. Senovėje, tuomet, kai kas nors įžengdavo į miestą, būdavo sveikinamas nuo pat miesto vartų su žaliomis šakomis, ar net drabužius klodavo jam po kojomis – tai reiškia iškilmingą atėjimą. Tikrai pakylėtumas visus apima. Antras dalykas, kurį girdime per Verbų sekmadienį, yra Kristaus Kančios istorija. Kitomis kalbomis Verbų sekmadienis taip ir vadinamas – Kristaus Kančios sekmadieniu, nes skaitoma Jo kančia iš Evangelijos. Tai visai kita nuotaika. Pasakojama istorija nuo pat Jėzaus suėmimo, nuplakimo, pasmerkimo. Viskas susimaišo – išdavystė, baimė, Jėzaus palikimas, niekšybė tų, kurie jį kaltina ir daužo. Galiausiai – Jo mirtis ant kryžiaus. Galėtume sakyti, prisimindami apaštalą Paulių, kad tai yra tiesiog niekšybės paslapties koncentratas. Du dalykai, tarsi dvi nuotaikos – jos neatskiriamos. Kaip ir gyvenime – labai greitai viskas gali pasikeisti. Žiūrėk, vienas, kuris buvo visų liaupsinamas, po kokios nors klaidos dabar visų peikiamas ir smerkiamas. Nereikia gal jų net ir atskirti, bet reikia kiekviename etape, kiekvienu momentu sekti Kristų. Procesija, Jėzaus lydėjimas su verbomis nėra vien tik išskirtinis ar keistas liturgijos elementas – tai proga pamąstyti apie savo ėjimą, savo sekimą Jėzumi. Jėzus eina kartu su mumis, eina mūsų gatvėmis. Jis atėjo, kad būtų kartu, su kiekvienu iš mūsų. Ir piligrimystė – tai ėjimas su Jėzumi to, kas yra mūsų tikslas, link. Tai pirmasis momentas – užsidegęs sekimas Kristumi. O antra – puikiai suvokiame, kad Jėzus mus atpirko ne garbingai žengdamas į Jeruzalę, bet savo mirtimi. Šio sekmadienio Šventojo Rašto skaitinyje iš apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams apaštalas mini Jėzų, kuris nusižemino ir save apiplėšė. Sunku suvokti Dievo apiplėšimą – kaip Dievas apiplėšė pats save, kad ateitų ir būtų su mumis, būtų su kiekvienu žmogumi. Evangelija ir liturgija mus kviečia atsiliepti. Koks galėtų būti mūsų atsiliepimas šį sekmadienį? Na, skaitome Jėzaus Evangeliją. Dar gana įprastas atsiliepimas: „Jėzau, kaip tu kenti dėl manęs!“ Tai yra teisinga. Bet kartais toks atsiliepimas gali būti ir fariziejiškas, jei mano gyvenimas nesutampa su Jėzaus gyvenimu, neatitinka Jėzaus žodžių, Jėzaus Evangelijos. Išoriškai parodau – Viešpatie, kaip aš atjaučiu Tave – ir paskui užmirštu, nueinu gyventi sau. Turbūt šiandien svarbiau matyti Jėzų kenčiančiame žmoguje, verkiančiuose ukrainiečių moterų, kurios prarado vyrus, vaikus per baisius bombardavimus, veiduose, matyti tragiškus sukrėstų žmonių veidus, kai jų artimuosius nužudo teroristai. Matyti Jėzų visa praradusių, sugriautų namų fone sėdinčių ir tiesiog apstulbusių, nežinančių, koks jų gyvenimas bus toliau, žmonių veiduose. Daug žmonių galėtų ir turėtų man priminti Jėzaus kančią, atidavimą savęs iki galo. Niekšybės bedugnė yra tam tikra gėrio ir meilės bedugnė, kur Jėzus čia pat ant kryžiaus atleidžia tiems, kurie Jį kryžiuoja. Toje niekšybės bedugnėje Jis pažada Rojų tam, kuris šalia nukryžiuotas. Jo mirtis taip sujaudina čia stovintį šimtininką. Ir iš visos tos blogybės, iš purvo tarsi pradeda dygti gležnas gerumo želmuo. Taigi šis sekmadienis yra apie Jėzų, bet taip pat apie mus. Apie mus ir apie Jo kančią, nes mes neapsimetame, kad nežinome, kuo baigėsi ta kančia. Be abejo, einame Velykų link, bet tai nėra vien tik istorija su laiminga pabaiga. Tai yra nuoširdus išgyvenimas to, ką kiekvienas patiriame, – visų skaudžiausių momentų, nes Jėzus mus veda ne apsaugodamas nuo sunkumų, kančios, pavojų, bet būdamas šalia ir padėdamas pereiti net tamsiausius slėnius, taip pat ir mirties slėnį. Lionginas Virbalas SJ yra Kauno arkivyskupas emeritas, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadieni....