Despotin Fam ft. Jazzu - Noriu Rėkt! (Maxi J Remix) скачать в хорошем качестве

Despotin Fam ft. Jazzu - Noriu Rėkt! (Maxi J Remix)

  / arminasbogusevicius   Žodžiai: Aš noriu žolės Ir medžių pavėsio Aš noriu rėkt Noriu rėkt Turėt teisę rėkt Kai jie pamatys Kad tu sujudėjai Tu būsi pasakęs Ką turi psakyt [x2] Elgesys nuspėjamas iš anksto O kam tai rūpi Aš matomas ir nepraleidžiu šanso Pareikšt apie save diletantam Tuščiai kalbam Geriam kavą susitikę Flirtuojam iš azarto Akim vartom Perdėtai įronizuojam Visiem įtikti bandom Nes taip paprasčiau gyventi Aš pripratau prie kaukės Ji mano veidui puikiai tinka Aš suvilioju tuntą moterų Tik užmetęs savo tinklą Jaučiuosi misteriu puikiuoju Kuriam rytojus gulasi po kojom Pažintim kelius užkloju Sekmė svarbesnė už tikrumo pojūti Todėl ir sąžinę užčiaupiu rankom Bet dažnai man tai atrodo pragaru nei rojumi Kai naktimis išpiltas šaltu prakaitu Į menulį loju aš Verkiu į pagalvę, nes sau meluoju aš Tada bujoja sarkazmo sapnai Aš spastuos Žvėrį nukovė nuodingi šratai Susipratau per vėlai Aš atgrasus pašlemėkas Dabar jau niekaip kitaip Liūdni vakarai Ir pavargusios naktys Virš miško balandžiai Ir kareivių, veidai Pasimetęs mėnulis Šviečia upės dugne Apsikeiskim drabužiais kitame krante Aš noriu žolės Ir medžių pavėsio Aš noriu rėkt Noriu rėkt Turėt teisę rėkt Kai jie pamatys Kad tu sujudėjai Tu būsi pasakęs Ką turi pasakyt [x2] Jau būsiu viską Sveiki, čia naujas aš Tiksliau čia naujas aš du Tas kur buvo pirmas užduotim paspringo Nes ji nėra lengva Kartu ji paprasta Tiesiog nustok vynioti viską į vatą Vokiečių gatvėje stoviu Ir jokio alaus Man patinka stebėti tą cirką Žvilgsniu blaivaus žmogaus Patinai šeškinės Ir jų dirbtinės krūtinės Bokalo draugai Ir jų nudrožtos audinės Aš režizuoju šitą kluonadą Du bičiukai su odinėm rėkia man 'Što nada nada' Nieko iš tavęs nereikia Visko pats turiu O ko man trūksta To nesiūlai Dabar šokiai [šokiai] Ir aš prisimenu ko mokei [mokei] Durnelį tikrą jungiu staigiai [staigiai] Ir apsvaigstu aš diskotekos siautulį [ye ye] Ekstazės sutilpo piliulėj Jau tapo įprasta mokėt Už šiurpulius per nugarą Mane tai stebina Kokoso pieno milteliai Panelės ant kelių reikalai tarptautiniai Ir klubų didvyriai liūtai Miesto gniaužtuose Nelaisvei tikslo Užmigt neleidžia Vakarykštė dviguba metamfo Visi suploja rankom Kaip man sudėsto Kad visa tai kaip tik ir yra Tai ką aš mėgstu Trečią ryte keliu Bejėgį kūną nuo stalo Dar vakar buvę draugai Dabar atrodo kaip ne mano O kur mano namai Ir kur čia mes apskritai Aplink vien nesibaigiantys miškai Pamišai Pirmą kartą pajutau, kad taip gerai Gali man užgrot tyla ir dar dykai Miškuose nemiltų takai, pakiltum aukštai Nuo kvapo rasos, O neblogai! Bėgu nuo mulkių, darbo, dulkių, miesto, rutinos... Tiesa, pavyksta sunkiai. Kas atrakins duris, nan atvers akis Raktą nuo laktos išmeskit 'please' Ten kur šilta, gera, patepta viskas Ten kur grožis tviska, ten kur viskas blizga Mano kartai balsa karpo bijančios rankos Minia pažįsta tikatai vieną garsą, garsą patrankos Štai jums šūvis pabyra konfeti Ši tiesa trumpa ir konkreti Nevaržydamas savęs gali tu apsispręsti Išmokęs plaukt nustoti skęsti Aš noriu žolės Ir medžių pavėsio Aš noriu rėkt Noriu rėkt Turėt teisę rėkt Kai jie pamatys Kad tu sujudėjai Tu būsi pasakęs Ką turi pasakyt