Mediniai Lietuvos dvarai. Markučių dvaras скачать в хорошем качестве

Mediniai Lietuvos dvarai. Markučių dvaras

Medinės architektūros dvarai Lietuvoje išliko aktualūs visais laikotarpiais. XIX a. romantizmas į Lietuvą atnešė vasarnamių, statomų užmiesčiuose madą. Aristokratai, ieškoję prieglobsčio gamtoje, miškų apsuptyse statė šveicariškų vilų tipo dvaro rūmus. Tokia kurortine vieta tapo ir Markučių vietovė. Istoriniuose šaltiniuose Markučiai minimi nuo XIV a. Iki pat XIX a. Markučių žemės priklausė Lietuvos didikų giminėms – nuo Jogailaičių iki Chodkevičių, pastarųjų rankose Markučiai išliko per visą XVIII a. Manoma, kad iki 1634 m. čia stovėję vasaros rūmai, stipriai nukentėję per Maskvos karą, nebuvo atstatyti, todėl Markučiai išliko tik kaip palivarkas, žemės valda. Pristigęs pinigų, Aleksandras Chodkevičius Markučių valdą pardavė Vilniaus iždininkui Juozapui Eismuntui, šis savo ruožtu 1838 m. ją pardavė daktarui Ignatijui Godlevskiui. Architektūros istorikas Marius Daraškevičius sako, kad aristokratija paprasta gyvensena ir gyvenimu kaime susidomėjo dar XVIII a. pabaigoje – kilo noras pabėgti iš įprastų aristokratiškų dvaro rūmų rezidencijų į gamtos užutėkį. Tokia mada nebuvo pamiršta ir XIX a., romantizmas šią idėją po truputį plėtojo, todėl šiuo laikotarpiu susiformavo šveicariškų vilų stilius, jis paplito visoje Europoje. Lietuvos aristokratija, matydama puikius pavyzdžius Šveicarijoje ir kituose Europos kraštuose, taip pat pamėgo šį architektūros stilių. XIX a. po truputį pakeisdamos senąsias tradicines, klasicistines sodybas tokios vilos pradėtos statyti ir Lietuvoje. Vietoj mūsų akiai įprastų dvaro rūmų su keturiomis kolonomis vis dažniau atsirasdavo šveicariško tipo vilų pastatų, kuriems būdingi bokšteliais ir saukomis iškelti tūriai, balkonai, terasos, naudojama daug drožinių bei švelnios spalvos. Iš kalnuotų vietovių kilusi architektūra ir banguoti siluetai neblogai atrodė ir Lietuvos kalnuotose vietovėse. Kūrybinė komanda: Martynas Stankevičius, Donatas Kaminskas, Ugnė Gavelytė. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sveicarisk....