GRAUDŪS VERKSMAI I dalis - Kaimo klebono fonoteka - 331. Išlaužas, 2025 03 09 скачать в хорошем качестве

GRAUDŪS VERKSMAI I dalis - Kaimo klebono fonoteka - 331. Išlaužas, 2025 03 09

*Įrašyta pamaldų metu! 2025 03 09 - I Gavėnios sekmadienis. IŠLAUŽAS GRAUDŪS VERKSMAI I dalis MANTAS Ostreika - saksofonas LINAS Jasinskas - klavišiniai KAIMO KLEBONAS - kantorius Choras - CANTICUS JUVENIS - Jauna Giesmė, vad. VADIMAS Navickas ** Vaizdo režisierius PAULIUS Bindokas, garso režisierius MATAS Jančiauskas, kameros operatoriai DARIUS Bindokas. Graudūs verksmai atsirado Lenkijoje XV a. pabaigoje, juos išplatino pranciškonai XVIII a. Į lietuvių kalbą giesmės išverstos apie 1859 m., išplito Seinų vyskupo A. Baranausko atliktas vertimas. Graudūs verksmai giedami gavėnios laiku, ypač sekmadieniais: pirmoji dalis I ir IV gavėnios sekmadienį (ir po jo einančiomis savaitės dienomis), antroji dalis – II gavėnios ir V sekmadienį, trečioji dalis – III gavėnios ir Verbų - Kančios sekmadienį. GRAUDŪS VERKSMAI I dalis - Pradžios giesmė PRO GRAUDŽIUS VERKSMUS GIEDOKIM, * Jėzaus kančią apraudokim. 2 Kaip upeliai sidabriniai, * bėkit, ašarų šaltiniai. 3 Jau ant saulės skaistaus veido * juodos naktys nusileido. 4 Dievo angelai negieda – * gailios ašaros jiems rieda. 5 Dreba žemė, uolos skyla, * iš kapų numirę kyla. 6 Jėzaus kančią visi jaučia, * iš širdies gelmių užjaučia. 7 Viešpaties kančių didybė * temdo saulę ir linksmybę. 8 Jėzau, širdis sugraudinki, * draug kentėti išmokinki. 9 Kelk iš kalčių mūsų sielas, * išganyk mus, Jėzau mielas. 10 Teikis, Jėzau, mums padėti * nuoširdžiau Tave mylėti. Pirmoji dalis Skaitinys Pirmoje Graudžių verksmų dalyje prisiminsime, ką Jėzus yra iškentėjęs nuo savo maldos Alyvų sode ligi neteisingo įskundimo teisme. Visus dieviškojo Mokytojo pajuokimus, šmeižtus ir niekinimus, visas jo sielos ir kūno kančias aukokime dangaus Tėvui už Katalikų Bažnyčią, už jos vyriausiąjį ganytoją Šventąjį Tėvą, už visus vyskupus ir kunigus. Melskimės, kad grįžtų prie Dievo netikintieji, atšalusieji, ypač mūsų artimieji. Viešpatie, teateinie Tavo karalystė! Giesmė NULIŪDO SIELA, SKAUSMAS ŠIRDĮ SUPA: * Alyvų kalne mielas Jėzus klūpo – * ant veido puola, net krauju rasoja, * sunkiai alsuoja. 2 Mūsų kaltybės, Tėvo apleidimas, * sielos liūdnumas, kūno nusilpimas * ištiko Jėzų ten, sode Alyvų, * vieną, vos gyvą. 3 Nakčia nuvargę mokiniai užsnūdo, * tik vienas Jėzus meldžiasi ir budi; * bet štai į sodą priešai atžygiuoja, * Judas bučiuoja. 4 Ir pats vyriausias mokinys palieka, * prisiekia, ginas, jog nežino nieko; * pasaulio baimė jį meluoti verčia * valandą karčią. 5 Piktieji priešai muša ir grūmoja, * išblyškęs veidas vėl krauju rasoja. * Už mus tos kančios, kraujas nekalčiausias, * Jėzau mieliausias. Ir mes, o Jėzau, norim draug kentėti, – * drauge keliauti, kryžių nešt padėti. * Oi gaila, gaila: už mūsų kaltybę – * Tavo gyvybė. Rauda JĖZAU, DIDŽIŪNŲ IEŠKOTAS ŽIAURIAI NUŽUDYTI, * gyvybės davėjau tvirčiausias, * o Dieve mieliausias! 2 Jėzau, Alyvų sode krauju prakaitavęs ir alpęs, * Tu džiaugsme pasaulio didžiausias, * o Dieve mieliausias! 3 Jėzau, apaštalo kaip vergas priešams parduotas, * Tu žiede žmonijos brangiausias, * o Dieve mieliausias! 4 Jėzau, virve suvaržytas ir vestas į teismą, * visatos Valdove aukščiausias, * o Dieve mieliausias! 5 Jėzau, neteisiai melagių įskųstas ir šmeižtas, * teisybės Karaliau kilniausias, * o Dieve mieliausias! 6 Jėzau, aukščiausios tarybos klastingai tardytas, * žmonių Atpirkėjau geriausias, * o Dieve mieliausias! 7 Jėzau, šarvuota ranka Tu į veidą užgautas, * silpnųjų gynėjau jautriausias, * o Dieve mieliausias! Garbė Tau, Jėzau, * šlovė Tau, Kristau, * Dieve Kūrėjau * ir Atpirkėjau! * Tu garbingiausias, * Tu šlovingiausias, * Tu mylimiausias! Skundas ŠIRDĮ GELIA, LIŪDI SIELA, * nėr ramybės, nieks nemiela: * plėšo, drasko sopuliai. 2 Dievo Motina šventoji, * ko nuliūdus, ko dejuoji? * Ašaros ko rieda Tau? 3 Štai regiu sode Alyvų * Sūnų klūpantį vos gyvą, * vieną, paliktą visų. 4 Dievo Motina šventoji, * ko graudingai aimanuoji? * Kas taip žeidžia širdį tau? 5 Naktį baisią, naktį juodą * Jėzų mokinys išduoda, * priešai suima pikti. 6 Dievo Motina šventoji, * ko dejuoji, ko vaitoji? * Ko taip verkia tau širdis? 7 Ant galvos, ant veido švento * kumščių smūgiai, spjūviai krenta: * juokias, tyčiojas visi. 8 Dievo Motina šventoji, * ko nuliūdus aimanuoji? * Ko taip skauda tau širdis? 9 Gęsta viltis paskutinė, * kančios spaudžia man krūtinę, * surakintą sopulių. O Marija sopulinga, * mums tvirtumo tenestinga * eit su Jėzum ir Tavim! Pabaigos giesmė KURS UŽ MUS KALTUS KENTĖJAI, * Jėzau Kristau, Dieve mūsų, * būk mums gailestingas, būk mums gailestingas! (3 kartus) * Būk mums gailestingas!