Domas, Iron (MOG) - Pakaba (Lyrics) скачать в хорошем качестве

Domas, Iron (MOG) - Pakaba (Lyrics)

Gali būti klaidų. Gero klausymo! Mes iš šalies kur norai lieka norais, O tonos pažadų atstoja gabalėlį duonos Bet vaikšto žmonės jų apakinti Kai pilkos formos, pilku fonu nulietose gatvėse Nebėra skirtumo kelinta diena ar kelintadienis Sutikę draugą nebesako "Labas, kaip senai mes matėmės" Didėja baimė nors tai ir skaičius trylika ir juodas katinas iš mūsų džiaugsmą atėmė Mes patys matėme, kaip pažadai pavirsta dėlionėm matematinėm Kurios tik skatina gyvenimą prašmatnų ten, kur teisybės nesuuosi Galvose žilose luošėsi jie įsiluošinę luošiai Gyvenimai žmonių sugebėdami tik juos luošint Ir kartais trokštame gaut atsakymą į klausimą "nervuotis ko čia?" Atsakymai į klausimą kai būnant čia nelik bepročiu Stočių fonuose naktim užmiega vis daugiau įrodymų Daugėja motinų, daugėja ir vaikų namų globotinių Finansiniai čia nuotykiai kuria žilagalvių žmonių nuotykius nesvarbu ko išmokytas Ne tau vaikeli šioj duobėj daryti pokyčius Stok į eilę būk santechnikas ar tapituotojas Būk žmogum be savo tikslo be savo nuomonės Senai numojom mes į šitą schemą Kur liberalai, konservatoriai, socdemai kala šalį plasmasinių aukso rėmus Pasiskolintos idėjos iš kaimynų pagal sienas atsakingi turi būt visi Bet nelieka juk nei vienas Mes juos vadiname Hienomis, laukuose vertybių Bet pagyvenę žmonės vis dar tiki jog tai vyriausybė Gausybė verčianti tik saujom, taip jie daro gerą šaliai, bet ar reikia tau jos Politinės tai gaujos, senos ir naujai gimosios Šitam kare jėga ne pūškose, o piniginėse Čia pinigingi, piniguočiai pinigais savo pinigus apgynė Mainę dalį į vitriną Kol mes nebyliai tūnome kam mokslai, o kam studijos Bevaikant viltį, kad nematysim šito brudo Mes su ja mintyse grūdomės, norėdami parodyt sau, kad šitam krašte dar grūdamės Krutėjimas čia būtinas, stovėjimas čia mutina Šita tema apie padėtį šalies šūdiną Jos daugelis nejudina, kiti pajudina prie butelio, O mes pajudinę sudėjom ją į savo muziką Ir Lietuva kaip mūza mum, mes žinom, kad nebūsime vienais iš tuzino Nesilygiuosim į kitus, mum pochui ir tai pagrindinė būsena Moralo tiek šiam kartui Nepykit jei užgruzinau Kaip senoviniai vitražai, užmiršti didingi personažai Iš istorijos išmoktos datos, mūšių Kas laimėjo, o kas jau nebeišgirdo savo pulso dūžių Ietys lūžo, dėl garbės, dėl žemės ir dėl to, kad karaliaus protas buvo jau aptemęs Be vaidinimų, be grimo, stojo viens už kitą Griuvo, kilo, pasiliko ten nutilo. Taip vaizdai iš pasakos susidaryti veržias Kaip herojai nemirtingi skleidžias Neretai ir gęsta, naujos kovos bręsta Sąmokslai prieš nekaltus, visada lengviau apkaltinti kitus O dabar, pažvelgus į naujus laikus Kovos čia tos pačios, tik jau ne tarp gladiatorių didingų, O tarp daunų, vat kabutėse protingais pavadintų Eikite geriau jūs gaudyt stintų, o ne tušinukais apsimėtę keverzokit pataisas įstatymų gedingų Per mažai išplausit litų ir pritruks ant naujo namo poros plytų Kai tuo tarpu į konteinerius benamiai lipo Beieškodami sau kokio kąsnio, ar vandens iš balos Jūs tik kėlėt balius su šampanu ir krevetėmis ant stalo Nėra galo.