У нас вы можете посмотреть бесплатно Jei tik galėčiau | Apie laiką ir gyvenimą или скачать в максимальном доступном качестве, видео которое было загружено на ютуб. Для загрузки выберите вариант из формы ниже:
Если кнопки скачивания не
загрузились
НАЖМИТЕ ЗДЕСЬ или обновите страницу
Если возникают проблемы со скачиванием видео, пожалуйста напишите в поддержку по адресу внизу
страницы.
Спасибо за использование сервиса ClipSaver.ru
Sveiki mielieji. Jūsų dėmesiui mano eilės/mintys apie gyvenimą, laiko randus ir tai, ką iš tikrųjų galime pasiimti su savimi anapus. Kai ateis mūsų valanda išeiti. Ar tai į ką dažnai fokusuojamės ir įdedame milžinišką kiekį mūsų energijos, laiko tikrai yra svarbu ir verta. Ar daiktai mus paguos ir apsaugos. Ir ant kiek yra svarbūs santykiai tarp žmonių. Vidiniai jausmai. Gyvenimiška patirtis ir sielos evolucija. Tai tylus, bet tiesus pokalbis apie atsakomybę, vertybes, likimą ir viltį pažadinti save bei kitus, priminti ir susimąstyti...kol dar turime laiko... Su meile František Stankevič Eilės: Jei tik galėčiau... jei tik galėčiau, aš neatsukčiau laiko ir netylėčiau… Nepasielgčiau aš gyvenime kitaip, jei tik galėčiau… Aš neištrinčiau įvykių iš atminties, neišsižadėčiau savo praeities, jei tik galėčiau… Aš nepamirščiau skausmo, neramių sapnų… Taip, buvo ir ašarų, o kiek buvo pykčio, dramų, akių pritvinkusių kraujų… Gyvenimas... o amžius bėgo, skubėjo ir kiek matau sustot taip ir nesiruošia visai... Kur tu skubi? Kam greitai taip? Nejaugi mūsų laukia ten kažkas dar tolimoj atrodo ateity? Jis nepavargsta kažkodėl ir pailsėt visai nesiruošia... kažkaip įsibėgėjo..metai, po metų... bet juk stiprėju, kaip ši pušis, ar kaip tas beržas, ar ąžuolas kuris auga šalia. Gyvenimo randai, jie lieka ant kiekvieno. Juose ir atmintis, ir patirtis. Kiek išminties jau sukaupta, ir vis dar vaikas... darželinukas... kokia šilta ta praeitis, o dabartis įaudrinanti mano jausmus... norisi gyventi... Taip norisi! Ir ašaros akyse kai matai paliekančius gyvenimą jaunus… o ir senoliai ne visi rytoj pabus… o juk ir jie turėjo tiek svajonių ir vilčių... nespėjo... gyvenimas pasakė išeit jau laikas, ir nesvarbu… Gali kiek nori protestuot ir šaukt, prašyt, žadėt ir net maldaut… jau per vėlu... Kiekvienam duota gyvenimo našta, ir nubrėžta laiko ir energijos riba, ir turi būt tvarka... Gali tikėt Dievu ar ignoruot, gali svajonių siekt, laimingas stengtis būt, arba kasdiena dejuot... viskam tavo valia! Gali tu kurt arba naikint, svarbu godumu nepaspringt, kas gi galės tave apgint kai liksi vienas tu su Ja... kai laiko saujoj beveik nėra... Ir štai ateina pabaiga… Sudėk savo jausmus ir patirtį padėk šalia, blogus, gerus darbus, dar išgyvenimams liko vieta. Štai tiek galėsi pasiimt. Dėl to ir gyvenai. O karma viska suskaičiuos, kažką pridės ar minusuos, buhalterė nuo Dievo... juk nesuklys, nepasimes ir nieko neužmirš… Ji šaltakraujiškai paims už rankos ir nusives apžvelgt tavo gyvenimo darbų. Aš ne prie ko buvau!! Ne kaltas aš!! Tu neturi įrodymu jokių!! Aš pasikeisiu pažadu!... Tada tau buvo tai nesvarbu... - ištars Jinai vos girdimu balsu… - dabar jau per vėlu… Vėlu? Vėlu? Nejaugi gaila? Dar dieną, dvi ar mėnesio prašau!... - Tau buvo duota dar daugiau… Gal vien dėl to kalbėt mums reikia, kad kuo daugiau išgelbėti jaunų… o ir kas pagyvent jau spėjo, bet taip ir nesuprato tų vingių ir posūkių staigių... kuriuos gyvenimas visiems mums paruošė, neperspėjęs visai, kur reikia pristabdyt ir dėmėsį atkreipt, kad pamatyt… Taip, būtent, pamatyt savo gyvenimą iš šono. Sustot gyvenimo pokrašty, ir atsakyt į klausimus tegul jų būna net milijonas… juk tai svarbu, svarbu ką tu jauti širdy....bet ar tikrai jauti... Bet tu žinai, aš vis dar tikiu… taip, tikiu, kad mes išmoksime. Ne mes, tai mūsų vaikai, anūkai, jų vaikai. Mes sužinosim kaip, ir perduosim visas tyriausias mumys sukauptas žinias. Vertybes, išmintį, kuri juos ves. Mes busime tas švyturys, kuris jiems niekad neužges... Mes būsime šalia. Galbūt visai ir nesvarbu, galbūt... Galbūt per daug buvo kalbų, dabar jau tampa nesvarbu. O gal tylėjau per ilgai, ir štai prabilti išdrįsau ir tai ne vien tik man svarbu... galbūt... galbūt ir tau svarbu… Noriu tikėt, ir taip tikiu, suspausiu valią savo kumšty ir eisiu gelbėt pasiklydusių žmonių! Kuriems gal šiandien nusispjaut, rytoj jiems taps labai svarbu! Tegul suklysiu, tegul aš būsiu neteisus. Bet aš bent jau pabandysiu, neslėpsiu savo aš jausmų… Jei tik galėčiau kažkaip pažadinti kitus... bet juk galiu... ir tu gali! #siela #gyvenimas #vertybes #meilė #motivacija #laikas #poezija #eilės #atsakomybe #vidiniskelias #lithuania #poetry