Скачать с ютуб Vytinė ir strugas - tipiški LDK vidaus laivybos laivai в хорошем качестве

Vytinė ir strugas - tipiški LDK vidaus laivybos laivai

www.ldkistorija.lt LDK vyravusi vidaus vandenų laivyba kaip prekybinis transportas turėjo didelės reikšmės krašto ekonomikai. Su jūrine laivyba, išskyrus anglų pirklių Šventosios, tiksliau, Janmarienburgo uosto epizodą (apie 1685--1701 m.), LDK tiesiogiai nebuvo susijusi, tačiau siauro LDK pajūrio ruožo gyvenviečių gyventojai didelėmis jūrinėmis žvejų valtimis su burėmis (vėlesnių kurėnų ir venterinių valčių pirmtakais) -- „batais", „bateliais" (1639, 1738 m. duomenimis) ar nedideliais būriniais laiveliais prekybos tikslais su javais, linais ir kt. prekėmis visuomet plaukiojo pakrante iki Palangos, Šventosios, Liepojos, rečiau iki Klaipėdos, Karaliaučiaus bei Gdansko ir atgal. Leninės Kunigaikštiškosios Prūsijos (iki XVII a. vid.) uostų Karaliaučiaus bei Klaipėdos ir jų laivynų santykis su Abiejų Tautų Respublika buvo specifinis. LDK šie uostai nepriklausė. Ryga Lietuvai (kartu su Lenkija) irgi trumpai tepriklausė (1582--1620 m.). Tik vasalinis buvo santykis su Kuršo ir Žiemgalos hercogyste, kurioje hercogo Jokūbo Ketlerio valdymo metu (ypač XVII a. vid.) labai plėtota jūrinė laivininkystė ir prekyba, jos Ventspilio ir Liepojos uostuose švartavosi kelios dešimtys laivų. Kuršo kolonijų Gambijoje ir Tobage 1651--1668 m. negalima vadinti „Lietuvos kolonijomis", tačiau šis pavyzdys rodo, jog ir maža valstybė, disponuojanti nedideliais ištekliais, bet efektyviai valdoma apsišvietusio ir energingo valdovo („kunigaikštiško pirklio"), galėjo pasiekti įspūdingų rezultatų ir laivų statyboje bei laivyboje. Koks kontrastas, lyginant su didžiulei ATR valstybei priklausiusio Šventosios uosto likimu...