Ansamblis Aukštaitija. Televizijos sena dokumentika 1980. Lithuanian folk group. скачать в хорошем качестве

Ansamblis Aukštaitija. Televizijos sena dokumentika 1980. Lithuanian folk group.

Archyvinis filmas. Lietuvos Televizijos sena dokumentika.Seni filmai.. LTV „Dovanosim džiaugsmą“ apie Švenčionių ansamblio „Aukštaitija“ sukūrimą. 1980. Lithuanian folk group history documentary. Daugiau archyvinės istorijos    • Akimirksninė biografija 1932-1996. Archyvo...   Ansamblio “Aukštaitija” pradininkas „Vytautui Mačioniui – gražaus aukštaičių krašto kultūros stulpui – daugybę kartų valio!“, – rašė savo autografe-dedikacijoje Algimantas Zurba, 1981 m. vasario 19 d. Vytautas Mačionis (Petras Vytautas Mačionis) gimė 1932 metais sausio 1 dieną Žviliūnų kaime Troškūnų valsčiuje. 1973 – 1987 metais, dirbdamas Švenčionių rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, jis padarė žymų įnašą regioninėi kultūrai. 1980 metais jam suteiktas nusipelniusio kultūros ir švietimo darbuotojo vardas. Vytautas Mačionis prisimintinas kaip tautinės kultūros entuziastas Švenčionių krašte. Jo iniciatyva nuo 1976 metų imta rengti liaudies dainų ir šokių šventes prie Bėlio ežero. Čia jo rūpesčiu vaizdingame slėnyje buvo pastatyta vasaros koncertų estrada. Ryškiausias V. Mačionio nuopelnas yra pirmojo Šiaurės Rytų Lietuvos liaudies dainų ir šokių ansamblio „Aukštaitija“ sukūrimas 1978 metais. 1994 -1995 metais jis sumanė ir organizavo Tarptautinį liaudiškos muzikos ir šokių festivalį „Ežerų sietuva“ – vieną pirmųjų tokių renginių Lietuvoje. Vytautas Mačionis nuveikė ir daugiau Švenčionims naudingų darbų. Tačiau džiugiausia, kad šias regioninių miestų tuštėjimo laikas Bėlio estradoje ir toliau rengiamos dainų šventės, kad „Aukštaitija“ vis dar buria žmones ir kad po „Ežerų sietuvos“ vėliava toliau šokama ir dainuojama. Kuo gi ypatingi šie Vytauto Mačionio kultūriniai darbai? Reiktų pabrėžti, kad tokios veiklos jis ėmėsi savo iniciatyva. Tai buvo savanoriškai prisiimtas krūvis, atimantis savaitgalius ir kitą poilsio laiką. Vietą koncertų estradai prie Bėlio ežero jis išrinko kartu su žmona Jovita lankydamas šio ežero pakrantes. Sunkumus ir kliūtis, kurias reikėjo įveikti kuriant „Aukštaitijos“ ansamblį tikriausiai supras tik tie, kurie dar prisimena tuometinės sistemos užkulisius. Buvo reikalingi ideologiniai palaiminimai ir finansavimas iš skurdžių kultūrai ir švietimui skiriamų lėšų. Ypač įsimintina yra ansambliečių aprangos kūryba ir gamyba, kurių derinimui V. Mačionis atidavė daug jėgų. Tada sukurti originalūs tautiniai kostiumai ilgai džiugino Lietuvos ir užsienio žiūrovą. O kur dar profesionalių meno vadovų ir muzikantų ieškojimas ir asmeninis jų įtikinėjimas atvažiuoti į Švenčionis, jaudinimasis dėl koncertų ir švenčių sėkmės: ar susirinks žiūrovai, ar nebus incidentų ir pan.? Rengiant Švenčionių dainų šventes ir kuriant bei puoselėjant „Aukštaitiją“, smarkiai talkino V. Mačionio bičiuliai ansamblis „Lietuva“. Žinoma, reiktų neužmiršti ir kitų darbuotojų, sunkiomis sąlygomis lipdžiusių naują kūrybinę grupę. Daugiau apie šio kolektyvo pradžią atskleis Lietuvos televizijos filmas „Dovanosim džiaugsmą“. Gaila, kad ansamblio pradininkas ir jo choro dalyvis V. Mačionis bei kiti prie ansamblio ištakų stovėję saviveiklininkai šio filmo nepamatė... Tarptautinį „Ežerų sietuvos“ festivalį V. Mačionis sumanė dirbdamas Lietuvos muzikų draugijoje Vilniuje. Pažymėtinos jo pastangos pritraukti festivalio rėmėjus ir Lietuvos bei užsienio liaudies meno kolektyvus. Jis sudarė festivalio programos leidinį ir organizavo šventės atributikos kūrimą. Tokių renginių patirties jis įgijo ne tik darbo Švenčionyse metais, bet ir organizuodamas keliones į užsienio festivalius. Ypač įsimintinas yra V. Mačionio vadovaujamų saviveiklininkų dalyvavimas tarptautiniame folkloro festivalyje (Trachtenfest) Karlsuhe mieste Vokietijoje 1991 ir 1993 metų birželio mėnesį. 1995 metais ten taip pat lankėsi Švenčionių saviveiklininkų grupė su jo iniciatyva gautu kvietimu. Dabar, kai gyvename Europoje be sienų, tokios kelionės neatrodo kažkuo ypatingos. Tačiau 1991 - 1992 metais spygliuotomis vielomis tvertą Lietuvos sieną vis dar kontroliavo okupacinė kariuomenė. Taigi tvarkant kelionių formalumus. grupės vadovui teko ypač sunki našta. Europos kolektyvų gausa Karlsruhe festivalyje jis buvo neaprastai sužavėtas. Tada buvo užmegzti pirmieji saitai su Vakarų saviveiklininkais ir kilo mintis surengti tokią šventę Lietuvoje. Įtemptas darbas anksti palaužė Vytauto Mačionio sveikatą, kuria jis labai pasitikėjo: tėvai ir ilgaamžiai seneliai buvo tvirti ūkininkai. Mirė sunkiai sirgdamas 1996 metais spalio 17 dieną Vilniuje. Palaidotas mylimos žmonos gimtinėje Veiviržėnuose Klaipėdos rajone. Vytauto Mačionio veikla verta platesnės apybraižos. Jis dalyvavo ir kituose kultūriniuose darbuose, pavyzdžiui, Šilalėje apie 1970 metus rūpinosi Dionizo Poškos Baublių gaubto įrengimu. Deja, daug kas jau pamiršta... Nuorodos Ansamblis „Lietuva“ http://ansamblis-lietuva.lt/ V. Macionis