У нас вы можете посмотреть бесплатно Kaimo klebono pamokslas: Taika turi būti net su priešu... 2026 02 15 или скачать в максимальном доступном качестве, видео которое было загружено на ютуб. Для загрузки выберите вариант из формы ниже:
Если кнопки скачивания не
загрузились
НАЖМИТЕ ЗДЕСЬ или обновите страницу
Если возникают проблемы со скачиванием видео, пожалуйста напишите в поддержку по адресу внизу
страницы.
Спасибо за использование сервиса ClipSaver.ru
2026 02 15 Laiškas tikintiesiems Vilkaviškio vyskupijos šimtmečio proga "...šiemet net penkios vyskupijos Lietuvoje mini savo gyvavimo šimtmetį. Viena jų – Vilkaviškio vyskupija. Šios neeilinės sukakties prisiminimas mus nukelia į 1926 metus, kai buvo pertvarkyta visa Lietuvos bažnytinė provincija. Tuo metu tai buvo reikšmingas įvykis, papildęs įvairiopas mūsų šalies nepriklausomybės įtvirtinimo pastangas. O šio provincijos pertvarkymo pagrindinis strategas ir kūrėjas buvo iš Vilkaviškio vyskupijos kilęs palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Drauge su vyskupijos Kunigų taryba svarstėme, kaip paminėti reikšmingą šimtmečio sukaktį. Sutarėme, kad pasibaigus visuotinėje Bažnyčioje minėtiems Jubiliejaus metams, dera padaryti simbolinę pertrauką iki Gavėnios laikotarpio. Per šį dvasiškai intensyvų liturginį laiką Dievo žodžio skatinami apmąstome savo žmogiškąją būtį ir krikščioniškąjį kelią. Gavėnios laiku mūsų vyskupijos tikinčiuosius drauge kviečiame prisiminti ir savo vyskupijos ištakas, svarbesnius jos istorinius momentus. Taip geriau suvoksime, jog Bažnyčia gyvuoja ne tik dvasinėje plotmėje, bet ir veikia konkrečioje žemiškoje tikrovėje, sujungdama čia gyvenančius tikinčiuosius, visus geros valios žmones. Šioje tikrovėje skleidžiasi žmonių kasdienybė, gyvenimiški siekiai, ugdomas Dievo pažinimas, puoselėjama bendrystė su juo, o per tai bręsta ir amžinojo gyvenimo vaisiai. Tokia daugelio iš mūsų gyvenimo erdvė yra sava vyskupija ir sava parapija. Vilkaviškio vyskupija, sujungianti šimtą penkias parapijas, yra istorinė Užnemunė. Tai buvusios daug didesnės – Seinų vyskupijos dalis, po 1920 metų likusi Lietuvos teritorijose. Ankstesnis jos gyvavimo laikotarpis mena daug svarbių šio krašto Bažnyčios gyvavimo momentų, daug brandžių, šviesių asmenybių. Tai vyskupai Antanas Baranauskas, Antanas Karosas, daug kitų atmintinų dvasininkų, visuomenės veikėjų. Anuomet veikė garsi Seinų kunigų seminarija, ugdžiusi, stiprinusi daugelio to meto dvasininkų tautinę savimonę. Jos auklėtiniai buvo Užnemunės istorikas kun. Jonas Totoraitis, žemės reformos Lietuvoje vykdytojas prel. Mykolas Krupavičius, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Seimo pirmininkas ir vėliau Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Ši seminarija prisidėjo ir prie kitų svarbių mūsų krašto asmenybių ugdymo – joje mokėsi švietėjas, mokyklų steigėjas Motiejus Gustaitis, lietuvių kalbos puoselėtojas, atgimimo skatintojas Petras Kriaučiūnas, daug kitų talentingų žmonių. Tai tik kelios užuominos apie mūsų vyskupijos ištakas ir laikotarpį iki 1926 metų bažnytinės provincijos reformos. Tikiuosi, kad per vyskupijos šimtmečio minėjimo metus apmąstysime šį turtingą istorinį paveldą savo parapijose ir bendruose vyskupijos renginiuose. 1926 metais balandžio 4 dieną prasidėjęs Vilkaviškio vyskupijos ir visos Lietuvos bažnytinės provincijos gyvavimo laikotarpis buvo įvairiopai reikšmingas ir turtingas, sykiu pasižymėjo dideliais epochiniais išbandymais bei permainomis. Tai buvo Lietuvos valstybės kilimo, stiprėjimo laikotarpis su įvairiomis to meto politinėmis įtampomis; spartų krašto vystymąsi nutraukė 1940 metų okupacija, Antrasis pasaulinis karas. Mūsų vyskupijai kaip ir visam kraštui teko patirti sovietmetį, tikinčiųjų ir Bažnyčios persekiojimą, prievartinės ateistinės ideologijos diegimą. Trys atkurtos nepriklausomybės dešimtmečiai pasižymėjo nepalaužiamu siekiu vėl įtvirtinti savo šalies laisvę ir nepriklausomybę, pastangomis įsijungti į Europos ir pasaulio tautų šeimą. Per visus šiuos laikotarpius įvairiose gyvenimo srityse, taip pat religinio gyvenimo sklaidoje Užnemunė buvo aktyvi, gyvybinga ir kartu išaugino daug brandžių asmenybių. Atsidavę dvasininkai, seserys vienuolės, uolūs tikintieji pasauliečiai darbavosi leisdami bei platindami katalikišką spaudą, Katalikų Bažnyčios kroniką, dalyvaudami rezistencinėje ir pogrindinėje veikloje. Sovietmečiu nenutrūkusi krikščioniškosios kultūros puoselėjimo tradicija vaisingai tęsiama ir nepriklausomoje Lietuvoje. Tegul vyskupijos šimtmečio sukaktis paskatina mus visus platesniu žvilgsniu aprėpti visuotinės ir vietinės Bažnyčios išganingą misiją – vesti Dievą mylinčius ir visus geros valios žmones į amžinąjį gyvenimą. Tegul šimtmečio šventimas padeda mums geriau pažinti Gerąją Naujieną, skelbiamą paties Atpirkėjo Kristaus. Tepadeda ši proga geriau suprasti, kad laimingos pilnatvės ir amžinybės siekis glaudžiai siejasi su sava parapija, sava vyskupija. /.../ Su dėkingumu ir džiaugsmu tad priimkime Kristaus kvietimą būti jo mistinio kūno – Bažnyčios nariais. Pasak palaimintojo Jurgio Matulaičio, „rikiuokimės ir pasišvęskime“ bažnytinėje bendruomenėje, kuri yra šalia mūsų. Drauge siekime laimingo amžinojo gyvenimo. Vyskupas Rimantas Norvila