7. laida „Sukurti Čiurlionio“ Pila скачать в хорошем качестве

7. laida „Sukurti Čiurlionio“ Pila

Čiurlionio Pilkoji valanda ir ekskliuzyvinis šeimos interviu Kaip prūsiškoji Piła – Lenkijos ir Vokietijos pasienyje, susijusi su Čiurlioniu? Į Pilą atvyksta ir prof. Radosław Okulicz-Kozaryn iš Poznanės A. Mickevičiaus universiteto. Jis mums parodo vietą, kur dar nebuvo apsilankę lietuviai – Čiurlionio sesers Marijos kapą. Išskirtinė pažintis su Čiurlionio giminaičiu Lesław Chomski. Jis pasakojo, kaip jo tėvai kartu Marija Čiurlionyte - Chomski bėgo iš Lietuvos. „Buvo tokie laikai, kai žmonės bijojo garsiai kalbėti, ypač apie Katynės žudynes ar kitus dalykus. Namuose tokiomis temomis tėvai kalbėdavo lietuviškai, todėl mes nieko nesuprasdavome“, – prisimena Čiurlionio giminaitis Lesław Chomski. „Atidaviau duoklę lenkiškam žodžiui ir lietuviškai dvasiai“ , — sako prof. Radosław Okulicz-Kozaryn, pristatydamas savo dvikalbę – lietuvišką ir lenkišką knygą, kurioje pirmą kartą skelbiami Čiurlionio Varšuvos ir Leipcigo periodo laiškai. Beje, jau išėjo ir antrasis tomas su laiškais iš Lietuvos. Ar nekilo mintis – kas Čiurlioniui buvo svarbiau: muzika ar tapyba? „ Poetas Juliusz Słowacki tam tikra prasme atitraukė Čiurlionį nuo muzikos ir įkalbėjo imtis tapybos. Anot poeto ir mistiko Słowacki - tapyba ir iš jos sklindanti šviesa yra aukščiau už muziką“ , — pasakoja prof. Okulicz-Kozaryn. Nors Čiurlionis Varšuvos ir nemėgo, būtent čia apsisprendė tapti lietuviu: mokėsi lietuvių kalbos, piešė koplytstulpius, užrašinėjo lietuvių liaudies dainas. Broliui Povilui laiške rašė apie lietuvių Sąjūdį, ketinimus savo darbus skirti Lietuvai, planus rašyti lietuvišką operą… Dar negirdėti prisiminimai apie Čiurlionį ir jo pirmąją parodą Vilniuje unikaliame „Amerikos balso“ įraše, kuriame žurnalistas J. Blekaitis kalbina A. Smetonos žmonos seserį Jadvygą Tubelienę. Apie Čiurlionio Pilkąją valandą: „Jam tai buvo intensyviausios ir giliausios kūrybos laikas. Tai nebuvo valanda, kurią gali matyti laikrodyje, – tai tam tikra akimirka. Jis apie tai rašė būdamas Leipcige, kad būtent Pilkąją valandą jo mintys nukeliauja į Druskininkus“, — pasakoja lenkų filologijos profesorius. Čiurlionis nebūtų Čiurlionis, jei ir mums nebūtų palikęs paslapčių. Tai ne tik mistika dvelkiantys paveikslai, muzika, bet ir patys laiškai. „Apie tai galima daugiau diskutuoti, – neįtikėtina, kaip jam pavyko tiek nuveikti per tokį trumpą gyvenimą? O gal jis jautė, kad liko nedaug?“ , — svarsto prof. R. Okulicz-Kozaryn.