Sekmadienio meditacija. Kunigas Vytautas Sadauskas SJ. Svetimautoja ir Dievo gailestingumas скачать в хорошем качестве

Sekmadienio meditacija. Kunigas Vytautas Sadauskas SJ. Svetimautoja ir Dievo gailestingumas

V gavėnios sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/c_g.... Jėzaus susitikimas su svetimavimu apkaltinta moterimi – tai gailestingumo apreiškimas, kviečiantis apmąstyti santykius su kitais ir požiūrį į teisingumą. Ši istorija atskleidžia ne tik Dievo malonę, bet ir mūsų žmogiškumą, skatindama atjautą, o ne teisimą ir smerkimą. Pažvelkime į šį įvykį atidžiau. Įsivaizduokime sceną. Moteris, apkaltinta svetimavimu, viešai išvelkama į aikštę. Jos nuodėmė tampa visų matoma, o ją supantys Rašto aiškintojai ir fariziejai, griežtai laikydamiesi Mozės Įstatymo, reikalauja teisingumo – bausmės užmėtant akmenimis. Jie atveda ją pas Jėzų – ne tik norėdami išbandyti Jo išmintį, bet ir tikėdamiesi pagauti Jį prieštaraujant Įstatymui. Tačiau Jėzus, užuot paskelbęs moteriai nuosprendį, elgiasi kitaip, nei buvo tikimasi. Jis neskuba teisti, siūlo malonę, kuri pakeičia situaciją. „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas meta į ją akmenį“ (Jn 8, 7). Šie žodžiai sustabdo kaltintojus. Iš tiesų jie skiriami ir kiekvienam iš mūsų. Jėzus kviečia pažvelgti į save – ar tikrai esame tokie dori, kad galėtume teisti kitus? Juk taip lengva pastebėti kitų klaidas, bet ignoruoti savąsias. Kita vertus, Jėzus moko, kad tikrasis atleidimas nėra nuodėmės neigimas ar jos pateisinimas, tai žmogiškumo pripažinimas ir galimybė atsinaujinti. Kaltintojai, paveikti savo sąžinės, vienas po kito pasitraukia. Jų rankos, pasiruošusios mesti akmenis, nusvyra, o nuosprendis virsta tyla ir atjauta. Jėzaus veiksmas – rašymas dulkėse – simbolizuoja pasmerkimo laikinumą. Tai, kas dulkėse parašyta, lengvai išsklaidoma – kaip ir mūsų nuodėmės, kurias ištrina malonė. Tikrasis teisingumas yra ne bausmė, o gailestingumas, kuris gydo. Jėzaus elgesys su svetimautoja rodo, kad pirmiausia turime stengtis suprasti ir atjausti, o ne kritikuoti ir teisti. Jėzaus žodžiai moteriai: „Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8, 11) – yra ne tik atleidimo dovana, bet ir kvietimas keistis. Tai vilties žinia. Malonė nepalieka mūsų ten, kur esame, ji veda į naują pradžią. Ji skatina priimti Dievo atleidimą. Galbūt per Susitaikinimo sakramentą, per kurį pasireiškia Jo gydanti meilė ir moko mus būti gailestingus. Teisimas ir smerkimas jokiu būdu neturi užgožti atjautos. Šią pamoką papildo kita Evangelijose aprašyta istorija – apie tarną, kuriam karalius atleido didžiulę skolą, tačiau anas atsisakė atleisti savo tarnui dėl menkos skolos. Atleidimas svarbus ne tik dideliuose dalykuose, bet ir kasdienėse smulkmenose. Kai atleidžiame, išsilaisviname patys, tarsi atsikratytume karštos bulvės, kuri degina rankas. Laikydami nuoskaudas, kenkiame sau, o atleidimas išlaisvina. Gyvenimas per trumpas, kad nešiotumės praeities naštą – paleiskime ją ir džiaukimės atnaujintais santykiais. Manau, mūsų laikais Jėzaus pavyzdys tampa dar aktualesnis. Neretai girdime istorijas, kai vieši asmenys kritikuojami ar atšaukiami už praeityje padarytas klaidas. Užuot prisidėję prie teisuolių choro, galėtume sekti Jėzaus gailestingumu. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose pasidalinti mintimi, kad žmonės turi teisę mokytis iš savo klaidų ir augti, o ne būti visą gyvenimą atstumti ar pasmerkti. Skatinkime atleidimo kultūrą, kuri atspindi Jėzaus malonę, ir keiskime visuomenės požiūrį. Šiandien, kai nuosprendžiai skelbiami greitai, o atleidimas yra retas, Jėzaus susitikimas su moterimi rodo gailestingumo galią. Ir asmeniniuose santykiuose, ir bendruomenėje sekime Kristų. Nelaikykime pykčio ir nuoskaudų. Atverkime erdvę gydymui ir Dievo malonei apsireikšti. Kunigas Vytautas Sadauskas SJ yra Jėzaus draugijos vienuolis, Vilniaus jėzuitų bendruomenės vyresnysis, Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčios rektorius. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadieni....