У нас вы можете посмотреть бесплатно 24. LAPĖS LDK pilys или скачать в максимальном доступном качестве, видео которое было загружено на ютуб. Для загрузки выберите вариант из формы ниже:
Если кнопки скачивания не
загрузились
НАЖМИТЕ ЗДЕСЬ или обновите страницу
Если возникают проблемы со скачиванием видео, пожалуйста напишите в поддержку по адресу внизу
страницы.
Спасибо за использование сервиса ClipSaver.ru
LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS PILYS Lapių pilis Kas pastatė Lapių pilį, literatūroje jokių žinių nėra. Manoma, kad tai sena pilis, o jos plytos ir statybos technika artima Kauno piliai. Lapių pilis 1591 m. priklausė Krokuvos pilininkui Severinui Bonarai, dar turėjusiam valdas Ogrodence ir Kamence. 1620 m. dvarą dalijosi broliai Samuelis ir Aleksandras Valatkevičiai. Vėliau priklausė Lackiams. 1988 m. per ,,Atgajos“ kasinėjimus rasta daug koklių su Lackių herbu: drakonas su kryželiu ir su Jono Alfonso Lackio vardo ir pareigybių inicialais. J.A. Lackio tėvas – Teodoras Lackis (mirė 1616 m.) buvo pagarsėjęs karys, artimas Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus bendražygis, pasižymėjęs 1605 m. Salaspilio mūšyje su švedais. Pulkininko vadovaujami husarai daug prisidėjo prie pergalės. J. A. Lackis nuo 1616 m. buvo Daugpilio (tuo metu Dyneburgo) seniūnu, nuo 1630 10 12 buvo Minsko kaštelionas, nors minimas ir kaip Vitebsko pilininkas. 1634 m. – Žemaitijos kaštelionas. 1639 m. Žemaičių kaštelionas Jonas Alfonsas Liackis ir žmona Joana Lapėse pastatė mūrinę bažnyčią. O 1643 12 05 tapo Žemaitijos seniūnu. (su šia pareigybe rasti kokliai). Mirė 1646 11 30. Šis žymus valstybės veikėjas ne kartą yra gynęs Lietuvos interesus Abiejų Tautų Respublikos seimuose. Rezidencinius rūmus – pilį J. A. Lackis galėjo pastatyti1643 – 1646; jos liekanos tebestovi ir šiandien. Pilis buvo apiplėšta ir sudeginta 1655, karo su Maskva metu. Vėliau atstatyta nebuvo, bet XVIII a. tebenaudoti jos rūsiai. 1653-1655 m. Trakų pavietas buvo priskirtas p. Samueliui Lackiui (greičiausiai J.A. Lackio sūnui), Trakų pakamoriui, kuris į iždą neįnešė priklausančių pinigų ir Vyžainių tribunolo dekretu atleistas iš tų pareigų. 1740 m. dvaras priklausė Chelkovskiams. 1781 m. jį pirko Kauno pavieto rotmistras Dominykas Tiškevičius su žmona Eleonora Valadkevičiūte – Tiškevičiene. Negalėdami išmokėti visos sumos, skolinosi 42 tūkstančius lenkiškų auksinių iš Trakų vaivadijos rotmistro T. Tanskio, kuriam už tai 3 m įkeitė Lapių pilį. Remiantis griuvėsių vizualiniais stebėjimais (netinkuotos gotiško rišimo plytų sienos ir kt.), reikia manyti, kad rūmai statyti XVI a. 2 pusėje, ar, vėliausiai XVII a. pradžioje, veikiausiai valdant Bonarams.[6] Vėliau valdė Sivickiai (Ignotas ir kt.), Ratautai, XIX vid. – Rozalija Sivickytė-Ratautienė, Sakalauskai (Gasparas XIX a. pab.) Po I p. k. Sakalauskienė ir Duchnovskienė, Juozas Grigonis, - Lietuvos Banko Kauno skyriaus tarnautojas, advokatas. Vėliau Lapių dvaro centrą nusipirko buvęs Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Antanas Merkys. Pokario metais Lapių dvaro pastate buvo įsikūrusi kolūkio, vėliau tarybinio ūkio administracija ir kitos apylinkės įstaigos. 1985 m. sausio 25 d. dvaro pastatas sudegė ir 1987 m. jo vietoje buvo pastatytas didelis ir modernus pastatas, kuriame įsikūrė Lapių ūkio administracija ir kultūros namai, 1995 m. LNK televizijos studija. Pilies kiemas buvo labai didelis, visas išgrįstas stambiais akmenimis. Vėliau, esą, vienam Lapių dvaro savininkui kilusi mintis kieme užveisti vaismedžių sodą. Grindinio akmenis pasirodė per sunku išversti, tai žemę ir durpes suvežė ir išbarstė ant akmenų. 1991-05-25 šalia dvarvietės pastatytas A. Merkio paminklinis biustas (skulptorius Gintas Jonkus) Lapių gyventojai pasakoja, kad jiems seneliai porindavę, jog Lapių pilis kažkada požeminiu tuneliu per Nerį buvusi sujungta su Karmėlavos pilimi Rūmuose gyvenę trys broliai kalvinai. Nuo savo rūmų iki bažnyčios broliai buvo pastatę geležinį tiltą, kuriuo važiuodavę į bažnyčią pasikinkę meškas. Laisvės paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti paminklą ant bažnyčios žemės 1928 m. pastatė klebonas kun. J. Jasas ir vietos šaulių būrys. 1948 m., įkūrus Stalino kolūkį, obeliskas buvo aptinkuotas ir ant jo pastatytas Stalino biustas. Stribų laiku aikštėje buvo pasodinta beržų eilė. Aplink Stalino paminklą, kvadratu, pasodino akacijas. 1956, po TSKP XX suvažiavimo, paminklas su biustu vietos valdžios nurodymu buvo nugriautas ir užkastas. Lapių klebono kun. R. Skrinsko iniciatyva 2010 m. spalio mėnesį paminklo atstatymas buvo užbaigtas. Dėl paminklo atstatymo buvusioje vietoje - aikštėje prieš bažnyčią, reikėjo kovoti su Kauno r. Savivaldybės biurokratais 10 metų. Lėšas paaukojo Lapių parapijiečiai. Paminklą pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius spalio 31 d. Plačiau: http://provita.medianewsonline.com/pv/2/ PASIPRIEŠINIMAS ISTORINĖS ATMINTIES TRYNIMUI RESISTANCE RESISTENCIA ОПІР OPÓR СОПРОТИВЛЕНИЕ קעגנשטעל प्रतिरोध مقاومت مقاومة Filmo kūrėjas, operatorius, režisierius ir montuotojas Robertas Skrinskas 2025-05-02