Mediniai Lietuvos dvarai. Aristavėlės dvaras скачать в хорошем качестве

Mediniai Lietuvos dvarai. Aristavėlės dvaras

Anksčiau miškų ir medienos kraštu vadintoje Lietuvoje medinė architektūra buvo neatsiejama tiek miesto, tiek kaimo žmogaus gyvenimo dalis. Šiandien daugelį medinių dvarų rūmų ištiko skaudi lemtis, tik kai kuriems pasiseka atgimti iš naujo. Būtent toks yra Aristavėlės dvaras, pamatus į žemę suleidęs Liaudies buities muziejuje. Aristavėlės dvaras turi ilgą, bet įdomią istoriją su pakilimais ir nuosmukiais. Jis buvo pastatytas XVII–XVIII a. sandūroje Kėdainių rajone, Aristavėlės gyvenvietėje. Ilgą laiką dvaras stovėjo apleistas, priklausė kolūkiui ir buvo pasmerktas pražūčiai, tačiau, likimui nusišypsojus, perduotas muziejui. Į Liaudies buities muziejų perkeltas dvaras buvo rekonstruotas. Jį perkeliant buvo prarasta daug naudingos informacijos, tačiau atlikti išsamūs įvairūs tyrimai suteikia galimybę pastatą atkurti. Tai bene seniausias ir gražiausias eksponatas Liaudies buities muziejuje. Apie 1700-uosius statytas dvaras buvo didelis, tuo metu vienas turtingesnių. Jo žemės priklausė kilmingoms giminėms. Istoriniuose šaltiniuose Aristavėlė minima dar XIII–XIV a. karų su kryžiuočiais metu. Pažymėta, kad dvaras priklausė Algimantui Algiminui, Vytauto didžiojo svainiui. Vėliau tas žemes nupirko kilminga Šiukštų giminė, iš jų dvarą įsigijo Zabielos. Manoma, kad šie rūmai statyti būtent Zabielų. Šiai giminei tuo metu priklausė nemažai ir aplinkinių dvarų. Įsigijus naują dvarą, naujų žemių buvo pradėtos tam tikros pertvarkos, rekonstrukcijos pagal to meto madas ir naujas ūkininkavimo tendencijas. Pagal savo formas ir pavidalą šis dvaras priskirtinas baroko laikotarpiui, tačiau kaip jis iš tikrųjų atrodė – nėra žinoma. XVIII a. pabaigoje dvarą įsigijo Medekšos. Ši giminė taip pat ėmėsi didelių reformų, nes tuo metu architektūroje klestėjo klasicizmas. Šis dvaras buvo kapitaliai pertvarkytas, sienos ištinkuotos ir gražiai ištapytos. Būtent pagal šią pertvarką po antrosios rekonstrukcijos atkurtas dvaras muziejuje. Tai buvo klestintis tėvoninis dvaras. Įsigalėjus kapitalizmui, dvarai prarado savo funkcijas, dvarininkai kėlėsi gyventi į miestus. XIX a. pabaigoje dvaro savininkai jau retai čia gyvendavo. Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Domantas Kaminskas, Ugnė Gavelytė. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/ne-karta-p....