У нас вы можете посмотреть бесплатно Kada Lietuva pradės tirti valstybės kilmę? Pokalbis su istoriku Valdu Rakučiu или скачать в максимальном доступном качестве, видео которое было загружено на ютуб. Для загрузки выберите вариант из формы ниже:
Если кнопки скачивания не
загрузились
НАЖМИТЕ ЗДЕСЬ или обновите страницу
Если возникают проблемы со скачиванием видео, пожалуйста напишите в поддержку по адресу внизу
страницы.
Спасибо за использование сервиса ClipSaver.ru
Ši laida – dalis naujo „Bernardinai.lt“ laidų ciklo, kuriame gilinamės į aktualius įvykius vertybiniu aspektu. Laidą remia Medijų rėmimo fondas. Kalbina žurnalistė Rasa Baškienė. Laidos pašnekovas – LR Seimo narys, karo istorikas dr. Valdas Rakutis. Su dienraščiu „Bernardinai.lt“ jis dalijasi įžvalgomis apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip imperiją, iš kurios išsirutuliojo dabartinė Ukraina ir Baltarusija. Kalbėdamiesi aptariame valstybės kilmės versiją, kurios vis dar nedrįstame tyrinėti, taip pat vadinamojo litvinizmo, kurį propaguoja kai kurie baltarusių istorikai, grėsmes. „Istorijos niekas negali atimti, nes tai yra praeitis, kuri buvo. Bet galima smarkiai koreguoti suvokimą. Žmogaus sampratą keičia žinojimas apie kilmę. Vienoks ar kitoks tos kilmės traktavimas gali turėti įtakos žmogaus elgesiui. Litvinizmas gali būti sėkmingas vien dėl to, kad jis būtų naudingas Maskvai, jei ji planuotų mus užimti. Pavojingesnis dalykas – kad lietuviai išvis nemato rytinės LDK dalies. Man, XVIII a. istorikui, ta valstybė yra aiški: ji – tokio dydžio kaip Baltarusija ir Lietuva, o iki Liublino unijos – dar ir Ukraina. Mums turėtų rūpėti, kas vyko ne tik Kaune ar Vilniuje, bet ir Vitebske ar Mogiliove. Esu tyrinėjęs XVIII a. kareivių sąrašus – nurodydami tautybę jie užsirašo kaip lietuviai. Atvykę iš Lenkijos nurodo „koronež“. Neradau nė vieno baltarusio, nes Baltarusija yra geografinė sąvoka, rodanti Minsko apylinkes. Visų žmonių, save laikančių lietuviais, sostinė yra Vilnius. Toje valstybėje buvo kalbama baltų ir slavų kalbomis. Pirmoji valstybės siena tarp baltarusių ir lietuvių atsirado tik 1939-aisiais. Vakarų Baltarusijoje gyvenantis katalikas save sieja su Vilniumi, o ne su Minsku. Toks lietuviškumas (kalbu ne kaip istorikas, o kaip žmogus, žvelgiantis iš strateginės komunikacijos perspektyvos) mums yra naudingas, tik svarbu, kad jis būtų tinkamai traktuojamas, ir svarbu turėti stiprų pasakojimą. O tam tektų pakoreguoti ir mūsų, lietuvių, ir baltarusių nuostatas, nes jie mato tik rytinę dalį ir nemato vakarinės. Tai paranku Maskvai, kuri svajoja supjudyti baltarusius su lietuviais. Norint užbėgti tam už akių, reikia išmanyti tos valstybės istoriją. Deja, žmonės nežino nei jos ribų, nei masto, nei sudėties, nei kasdienybės. Neturime tos populiarios istorijos, neturime filmų. Ačiū Dievui, atsiranda keli romanai, bet tą visuomenę įsivaizduojame tik XX a. žmogaus akimis, o ji buvo kitokia“, – pasakoja V. Rakutis. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/istorikas-.... Laidas galite žiūrėti @bernardinai_lt „YouTube“ kanale kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį 12 val. Vėliau įrašus rasite „Bernardinai.lt“ portalo mediatekoje https://www.bernardinai.lt/multimedija/. Prenumeruokite „Bernardinai.lt“ kanalą: @bernardinai_lt Sekite „Bernardinai.lt“ naujienas: https://www.bernardinai.lt/