TARGIŲ OZŲ TAKAS, Kurtuvėnų regioninis parkas скачать в хорошем качестве

TARGIŲ OZŲ TAKAS, Kurtuvėnų regioninis parkas

Visas pėsčiųjų pažintinio tako ilgis – 5,8 km. Bet takas yra aštuonšakės formos, todėl galima sutrumpinti kelionę. Takas vingiuoja Targių geomorfologinio draustinio ozais. Ozai – tai gamtinės kilmės siauros ir ilgos kalvos, kurios lyg labirintas įsirangiusios tarp pelkių. Čia auga Karalmiškio sengirės dalis, yra „Natura 2000“ buveinė – pušynai ant ozų. Keliaujant galima pailsėti prie Vėžežerio ir Šonos ežerų. Targių ozai driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius pietinėje Kurtuvėnų regioninio parko dalyje. Šiuos ledyninės kilmės kalvagūbrius sudaro sluoksniuotas smėlis bei žvyras. Jų ilgis - nuo 300 metrų iki 2 kilometrų, santykinis aukštis - iki 11 metrų. Ozų juostos, vaizdingai vadinamos Karobkalniais, Ožknugariais arba Milžinų keliais, susiformavo prieš 16-15 tūkstančių metų tirpstančio ledyno plyšiuose iš tekančio vandens sąnašų. Vieną nuo kitos Targauskių ozų juostas skiria gana erdvūs, kai kur užpelkėję pažemėjimai. Manoma, kad iš pradžių buvusių ledyno properšų vietose buvę vientisi, kiek vingiuoti kalvagūbriai. Į atskiras mažesnes dalis juos suskaidė ir aplygino prieledyniniai vandenys. Lietuvos ledyninės kilmės reljefe vyrauja kelių tipų kalvos, kurios skiriasi savo forma, dydžiu ir vidine sąranga. Tai - keimai, fliutingai, zvoncai, drumlinai ir ozai. Daugiausia ozų yra Švedijoje, Suomijoje ir Rusijos šiaurėje. Lietuvoje jų nedaug, bene geriausiai žinomi - Šeškinės ozas Vilniuje, Žagarės ozas ir Barzdos kalnas Ukmergės rajone. Targių ozai ne mažiau įspūdingi, tačiau juos slepia miškas. Targių ozai nėra vieninteliai Kurtuvėnų regioniame parke. Barsukyno ežerą supa retos geomorfologinės formos (panašus į pasagą) Barsukyno ozas.