Klepočių tragedija kruvinosios Kalėdos Dzūkijoje скачать в хорошем качестве

Klepočių tragedija kruvinosios Kalėdos Dzūkijoje

Klepočių tragedija – viena žiauriausių NKVD baudžiamųjų operacijų Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. 1944–1945 m. žiema tapo kruviniausiu sovietinės okupacijos laikotarpiu Lietuvoje – NKVD vykdė masines represijas prieš civilius gyventojus. NKVD kariuomenė degino kaimus, žudė gyventojus, juos melagingai vadindama „banditais“ ar partizanų rėmėjais. Tikrasis tikslas – įbauginti gyventojus, palaužti pasipriešinimą ir sunaikinti besikuriančius partizanų būrius. 1944 m. gruodį, per Kalėdų laikotarpį, Dzūkijos kaimuose buvo surengta plataus masto baudžiamoji operacija. Sudeginta apie 70 sodybų, nužudyti 48 žmonės, daugybė šeimų liko be pastogės, maisto ir turto, spaudžiant ~20 °C šalčiui. Klepočių kaimas nukentėjo labiausiai: – sudeginta 21 sodyba, – sušaudyta arba gyvi sudeginti 12 kaimo gyventojų, – nebuvo palikta nė viena šeima. Degindami sodybas, kareiviai užremdavo tvartų duris, neleido išvesti gyvulių ar išsinešti turto – degė javai, maisto atsargos. Gyventojai buvo plėšiami, mušami, kankinami, suimtieji išvežti į Merkinę ir Alytų. Operaciją vykdė NKVD 3-iojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos daliniai, vadovaujami gen. ltn. Ivano Liubojaus, kuris raportuose melagingai teigė „sunaikinęs banditus“. NKVD veiksmuose dalyvavo ir vietiniai stribai, išsiskyrę ypatingu žiaurumu. Tragedija ilgus dešimtmečius buvo nutylėta ir ignoruota sovietų valdžios. Tik Sąjūdžio laikotarpiu apie ją pradėta kalbėti viešai. 1989 m. Klepočių kaime pastatytas trijų kryžių paminklas žuvusiųjų atminimui. Ši tragedija atskleidžia sovietinės okupacijos brutalumą, represijų mastą ir žmogaus gyvybės nuvertinimą. Atmintis apie aukas – būtina, kad istorija nebūtų iškreipta, o sovietinė nostalgija nepaslėptų tiesos. Galite prisidėti prie tokių video kūrimo https://contribee.com/tomasambro