Kaimo klebono pamokslas: Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis! Išlaužas, 2025 02 09 скачать в хорошем качестве

Kaimo klebono pamokslas: Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis! Išlaužas, 2025 02 09

Popiežius PRANCIŠKUS Mišių homilijoje komentavo sekmadienio Evangelijos skaitinį apie Jėzų, pamokslaujantį prie Genezareto ežero, o vėliau paraginusi Petrą irtis giliau ir vėl išmesti tinklus (žr. Lk 5, 1–11). Pranciškus atkreipė dėmesį į tris veiksmažodžius – Jėzus pamatė valtis, įlipo į vieną iš jų, atsisėdęs mokė. Jėzus pamatė. Jo žvilgsnis atidus, todėl net apsuptas minios pastebi dvi prie kranto artėjančias valtis, mato nusivylimą žvejų veiduose, kurie po visos nakties darbo plauna tuščius tinklus. Jėzaus žvilgsnis kupinas užuojautos, jis supranta jų nusivylimą, taip pat mato tuštumą ne vien rankose, kuriose žvejai laiko tinklus, bet ir jų širdyse. Tada Jėzus įlipa į vieną valtį ir paprašo Simono vėl atstumti ją nuo kranto. Jis įžengia į Petro gyvenimo erdvę, prisiartina prie nusivylimo jo širdyje. Tai gražu – Jėzus neapsiriboja, kaip dažnai atsitinka mums, vien stebėjimu. Priešingai, jis imasi iniciatyvos, eina pasitikti Petro tą jam sunkią akimirką, įlipa į jo gyvenimo valtį. Galiausiai Jėzus atsisėdo valtyje. Evangelijose tai yra tipiška mokytojo laikysena. Jėzus įlipo į valtį mokyti –skelbti Gerosios Naujienos, įnešti šviesos į tą nusivylimo naktį, papasakoti apie Dievo grožį žmogaus gyvenimo varguose, leisti žmonėms pajusti, kad vis dar yra vilties ir tada, kai viskas atrodo prarasta. Štai kada įvyksta stebuklas: kai Viešpats įlipa į mūsų gyvenimo valtį, kad atneštų mums Gerąją Naujieną apie Dievo meilę, kuri visada mus lydi ir palaiko. Tada gyvenimas prasideda iš naujo, atgimsta viltis, sugrįžta prarastas entuziazmas ir mes galime vėl užmesti tinklus į vandenį. Tai vilties žodis ir šiai – Kariuomenės, policijos ir kitų saugumo – jubiliejinei dienai. Ir jos dalyvių Viešpats prašo „matyti, įlipti, atsisėsti“. Atidžiai žvalgytis ir pamatyti grėsmes bendrajam gėriui, žmonių gyvenimui gresiančius aplinkosauginius, socialinius ir politinius pavojus. Tada žengti žingsnį pirmyn, įlipti, atsimenant juos suformavusią discipliną, juos išskiriančią drąsą ir duotą priesaiką. Svarbu ne tik matyti ir smerkti blogį, bet ir įlipti į valtą audros metu, kad ji neužplauktų ant seklumos, tarnauti gėriui, laisvei ir teisingumui. Galiausiai – atsisėsti, nes karių ir pareigūnų buvimas miestuose ir kvartaluose, buvimas teisėtumo ir silpniausiųjų pusėje yra pamoka mums visiems, kad gėris gali nugalėti, kad teisingumas, ištikimybė ir pilietinė aistra šiandien vis dar yra būtinos vertybės. Tai mus moko, kad galime sukurti žmogiškesnį, teisingesnį ir broliškesnį pasaulį, nepaisant priešiškų blogio jėgų. Šiose užduotyse karius ir pareigūnus lydi kapelionai. Jie tarnauja ne tam, kad laimintų iškreiptus karo veiksmus, kaip kartais, deja, yra atsitikę istorijoje. Jie čia yra tam, kad perduotų Kristaus buvimą, pasiūlytų išklausymą ir artumą, padrąsintų išplaukti į jūrą ir palaikytų juos kasdienėje misijoje. Teikdami moralinę ir dvasinę paramą kapelionai keliauja kartu su pareigūnais, padėdami vykdyti užduotis Evangelijos šviesoje ir tarnauti gėriui. „Brangūs broliai ir seserys, dėkojame už tai, ką darote, kartais asmeniškai rizikuodami. Dėkojame jums, nes įlipdami į mūsų pavojun patekusius laivus mus saugote ir drąsinate tęsti kelionę“, – sakoma popiežiaus homilijoje, kurioje taip pat prašoma neišleisti iš akių šio svarbiausio tikslo – ginti ir saugoti gyvybes, nepasiduoti jėgos ir ginklų mitui, karo kurstymui, nuodingajai neapykantos propagandai. „Būkite drąsūs Dievo Tėvo, kuris nori, kad būtume broliai, meilės liudytojai. Kartu kurkime naują taikos, teisingumo ir brolybės erą“, – raginama popiežiaus homilijoje. (RK / Vatican News) 2025 vasario 09