Dokumentinis filmas „ŠE TAU, BOBA, IR DEVINCINIS! Altorėlių rėdzymo tradicija Rudnios parapijon“ скачать в хорошем качестве

Dokumentinis filmas „ŠE TAU, BOBA, IR DEVINCINIS! Altorėlių rėdzymo tradicija Rudnios parapijon“

Vos baigtas kurti dzūkų audimo tradicijai skirtos platformos „Parėdzymai“ edukacinis-dokumentinis filmas žiūrovui dovanoja progą susipažinti su jau daug kur išnykusia Devintinių šventės tradicija – altorėlių „rėdzymu“. Interviu su altorėlius visą gyvenimą puošusiomis parapijos kaimų senolėmis, altorėlių kūrimo ir procesijos epizodai įamžinti 2022 m. Devintinių iškilmės metu Rudnios bažnyčioje, o filmo įžangos ir pabaigos dalys ten pat nufilmuotos po trejų metų – 2025 m. birželį. Platformos „Parėdzymai“ bendraįkūrėja ir šio filmo režisierė E. Kašėtienė džiaugiasi pagaliau baigtu kurti filmu, o taip pat, kad vertinga ir įdomi dokumentinė medžiaga pagaliau nebegulės stalčiuje, ir skiria šį filmą visiems, kas domisi tradicine tekstile, įvairiu jos panaudojimu ir pritaikymu, šilų dzūkų tradicijomis, liaudiškuoju pamaldumu. ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~ Plačiau apie filmą ir Devintinių tradicijas Dzūkijoje užrašytoje tautosakoje sakoma, kad po Devintinio negalima nei arti, nei akėti, nei sėti – iki mūsų dienų išliko posakis „Še tau, boba, ir Devincinis“. Devintinės – tai paskutinioji katalikų kilnojama metų šventė, švenčiama tarp gegužės 25-os ir birželio 23-ios dienos. Devintinės dar vadinamos Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo švente arba trumpiau – Dievo Kūno švente. Lietuvoje Devintinės nuo senų laikų buvo populiari šventė. Švenčiausiajam Sakramentui pagarbinti vykdavo iškilmingos procesijos. Miestuose ir miesteliuose jos išeidavo net iš šventoriaus ir keliaudavo gatvėmis. Kai kuriose mažose parapijose išliko paprotys šventoriuje, o kai kur ir miestelių gatvėse, sukurti ir papuošti savus altorėlius, prie kurių maldininkų procesija sustodavo atlikti bažnytinių apeigų. Šilų dzūkų krašte iki mūsų dienų išliko unikali tradicija, kurią „Parėdzymų“ platformos bendraįkūrėjas, audėjas Mindaugas Rasimavičius Rudnios Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Globėjos parapijoje liudijo nuo pat vaikystės: šiai šventei bažnyčios šventoriuje parapijos kaimai kasmet kuria puošnius altorėlius. Vietos žmonės dzūkiškai tai vadina altorėlių „rėdzymu“. Jiems nuo seno buvo naudojami kaimo moterų austi margaspalviai divonai ir abrūsai, gražiausios gėlės iš savų darželių, būtinai kabinama po šventą paveikslą. Mišių metu tikinčiųjų procesija apeina bažnyčią skambant giesmėms ir varpams. Procesija stoja prie kiekvieno iš „parėdzytų“ altorėlių, o kunigas, pastatęs ant jo monstranciją, pasimeldžia už to kaimo žmones. Kiek žinoma, didesnėje Lietuvoje dalyje šis paprotys nunykęs, neišlikęs, tačiau iš turimų duomenų aišku, kad anksčiau jis gyvavo ne tik šilų dzūkų krašte, tačiau bent jau pietinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje. Deja, šiai dienai nėra atlikta jokių išsamių tyrimų apie Devintinių šventės specifikas, todėl teigti, ar ši tradicija anksčiau apėmė visą Lietuvą, ar tik jos dalį – negalima. Filmas suteikia progą ne tik pasigrožėti altorėliais, pačia Rudnios bažnyčia, pamatyti šios parapijos tikinčiųjų veidus, bet ir sužinoti daugiau apie šią unikalią, jau mažai kur beišlikusią tradiciją. Garbaus amžiaus tradicijos žinovės pasakoja, kaip paaiškėdavo, kurio kaimo eilė puošti altorėlį, kas ir kaip išrinkdavo altorėliams audinius, kaip parinkdavo jų spalvas, iš kur gaudavo paveikslų, dėl ko kasmet būtina nuo altorėlių nusilaužti beržo šakelių ir kaip pasikeitė Devintinių šventė nuo tada, kai kaimai buvo pilni žmonių iki dabar, kai nuolatinių gyventojų parapijos kaimuose beliko itin mažai. ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~ Pavadinimas ŠE TAU, BOBA, IR DEVINCINIS! ALTORĖLIŲ RĖDZYMO TRADICIJA RUDNIOS PARAPIJON Išleidimo metai 2025 Filmo trukmė 30 min. Filmo kalbos: lietuvių standartinė ir dzūkų, subtitrai lietuvių standartine ir anglų kalbomis Filmo herojai: Rudnios parapijos kaimų senolės: Antanina Nadzeikienė, Ona Mortūnienė, a. a. Leokadija Akulavičienė, a. a. Marijona Akulavičienė ir „Parėdzymų“ bendraįkūrėjas Mindaugas Rasimavičius Filmo režisierė, scenarijaus autorė Eglė Kašėtienė Vaizdo režisierius, montuotojas Nerijus Kuprys Operatoriai: Nerijus Kuprys, Ignas Karlonas Leidėjai platforma „Parėdzymai“, VšĮ „Samanukės“ Tradicijos gaivinimo ir šio filmo iniciatoriai: Mindaugas Rasimavičius, Eglė Kašėtienė ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~ Filmo montažo darbai atlikti finansuojant Varėnos rajono savivaldybei. ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~ KVIEČIAME SEKTI „PARĖDZYMUS“: https://linktr.ee/paredzymai Paremti mūsų veiklą galite bankiniu pavedimu: Gavėjo pavadinimas: SAMANUKĖS Banko sąsk.: LT053500010014878191 (Paysera) Mok.o paskirtis: Parama Parėdzymams Paypal: [email protected] ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~ Be kūrėjų sutikimo šį filmą rodyti viešai, kopijuoti ar kitaip savarankiškai platinti, kurti jo kopijas, talpinti kitose interneto svetainėse griežtai draudžiama. Norėdami derinti šiuos ar panašius klausimus, rašykite el. paštu [email protected] © Parėdzymai, 2025