Baidarės Žeimena скачать в хорошем качестве

Baidarės Žeimena

Plaukimas baidarėmis Žeimena prasideda iš nuomos punkto Kaltanėnuose. Žeimena čia pati skaidriausia, viliojanti savo povandeninio pasaulio įdomybėmis. Plačiau apie maršrutą rasite čia: https://www.baidares.com/baidariu-mar... Žeimena - pirmasis dešinysis Neries intakas Lietuvos teritorijoje, jos ilgis - 82 km, plotis aukštupyje 15 - 20 m, vidutinis gylis: 0,5 - 1,5 m. Upė išteka iš Žeimenio ežero Kaltanėnuose, įteka į Nerį ties Santakos kaimu. Žeimena teka per Pietryčių lygumos šiaurinę dalį, dar vadinamą Žeimenos lyguma. Beveik visa upė yra Švenčionių rajono teritorijoje. 12 km. upės nuo aukštupio priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui, toliau tęsiasi Žeimenos kraštovaizdžio draustinis. Žeimenos ichtiologinis draustinis saugo lašišinių žuvų nerštavietes. Žeimenos baseino plotas - apie 2800 km2. 31 % baseino užima miškai, 10% - pelkės, 7% - ežerai. Upė maitinama kritulių, ežerų ir požeminiu vandeniu, todėl skaidri ir vandeninga visus metus. Vidutinis metinis debitas ties Kaltanėnais - 6,2 m3/s, ties žiotimis - 27 m3/s, maksimalus debitas ties Kaltanėnais - 15,3 m3/s, minimalus - 2,3 m3/s. Žeimenos baseino upės: Kiauna - pirmas dešinysis Žeimenos intakas, įtekantis į Žeimeną ties Šakališkės kaimu, atplukdantis Galuono, Aiseto ir Kiauno ežerų vandens perteklių. Upė labai mėgstama vandens turistų. Ties Luknos kaimu iš dešinės įteka Luknelė. Jos ilgis apie 15 km. Tai paslaptingas, Labanoro girios glūdumoje prasidedantis upelis. Ties Jusių kaimu į Žeimeną įteka nedidelis, nendrynuose pasislėpęs Sirgėlos upelis, atitekantis iš netoli Žeimenos esančio Sirgelio ežero. Per Telio ežerėlį savo vandenis į Žeimeną plukdo Šventelė, prasidedanti iš nedidelio Švento ežero. Žemiau Švenčionėlių Žeimenos vandenis papildo Lakaja, Dubinga, Saria, Mera ir kiti mažesni upeliai. Žeimena žinoma kaip svarbus vandens kelias nuo seniausių laikų. Garsiame 16 amžiaus M.K. Radvilos žemėlapyje jau pažymėti Kaltanėnai ir Žeimena, ištekanti iš ežero. Atsiradus sausumos keliams Žeimenos, kaip ir kitų vandens kelių reikšmė sumažėjo, tačiau dar iki 20 amžiaus vidurio Žeimena, toliau Nerimi į Vilnių buvo plukdomi sieliai. Dabar kiekvieną vasarą Žeimena plaukia baidarės. Pasigrožėti Žeimena kasmet atvyksta keletas tūkstančių vandens turizmo mėgėjų. Plaukimas baidarėmis Žeimena prasideda Kaltanėnuose. Tai sena gyvenvietė įsikūrusi patogioje vandens ir sausumos kelių susikirtimo vietoje. Kaltanėnų dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 15 a. Dvaro vietoje išliko parko fragmentai ir 1838m. statytas dviaukštis medinis dvaro svirnas. Nuo 17 a. Kaltanėnai minimi kaip miestelis, 1633 m. pastatyta bažnyčia, įsteigtas pranciškonų vienuolynas, o prie jo mokykla. Bažnyčia buvo medinė per karus sudegusi, vėliau atstatyta. Dabartinė raudonų plytų Švenčiausios Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia pastatyta 1903 - 1909m. panaudojant dalį išlikusių mūrinių vienuolyno sienų. Daug lankytojų į Kaltanėnus sutraukia Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras, kaimo turizmo sodybos, naujai įrengtas Kaltanėnų dvaro parkas, labai populiari baidarių nuoma Žeimena. Baidarės Žeimena nuo Kaltanėnų iki Švenčionėlių plaukia apie 5 - 6 valandas. Pakrančių pušynuose daug jaukių sustojimo vietų. Prieš Švenčionėlius upės slėnis išplatėja, Žeimena čia vingiuoja per pievas, tėkmė - gana greita, kliūčių per kurias baidares reikėtų persikelti upėje nėra. Švenčionėlių dalis dešiniame Žeimenos krante - Platumai, čia tiltas per Žeimeną. Prieš pat tiltą Platumų poilsiavietė, kur patogu užbaigti plaukimą baidarėmis. Švenčionėliai - tai antras pagal dydį Švenčionių rajono miestas. 2017 m. Švenčionėliuose gyveno 5460 gyventojų. Švenčionėliai pradėjo augti 1861 m. nutiesus Peterburgo - Varšuvos geležinkelį. 1900 m. miestas sudegė, 20 a. pradžioje pradėjo smarkiai plėstis. 1907 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. Dabar Švenčionėliuose veikia trys mokyklos, medicinos įstaigos, miškų urėdija. Įmonė „Girios“ sėkmingai verčiasi grybų ir uogų supirkimu. Per metus įmonė superka ir apdoroja apie 5000 tonų produkcijos. Įmonė „Maltosa“ per metus pagamina apie 35 000 tonų salyklo. Žemiau Švenčionėlių Žeimena teka per Liūlinę, Meškerinę, Pabradę, Družilius. Visa Žeimenos upė puikiai tinka plaukimui baidarėmis.