Amžinojo laiko galybė: Šrimad Bhagavatam 1.13.21 - JM Bhavananda Raja pr. скачать в хорошем качестве

Amžinojo laiko galybė: Šrimad Bhagavatam 1.13.21 - JM Bhavananda Raja pr.

Pradėkite rytą dvasingai - ateikite į paskaitą Kaune, Savanorių pr. 37 Šrimad Bhagavatam (Bhāgavata Purāṇa) 1.13.21 - JM Bhavananda Raja pr. pitṛ-bhrātṛ-suhṛt-putrā hatās te vigataṁ vayam ātmā ca jarayā grastaḥ para-geham upāsase Bhagavatam šventraštis lietuviškai: https://veduzinios.lt/publikacija/sri... Tavo tėvas, brolis, sūnūs, visi, kurie linkėjo tau gera, jau mirę. Ir tau pačiam nebedaug liko gyventi. Tavo kūnas paliego, ir gyveni tu svetimuose namuose. Komentaras: Karaliui primenama apie jo netvirtą padėtį, kurioje jis atsidūrė, veikiant negailestingam laikui. Šitiek išgyvenęs, jis turėjo tapti išmintingesnis ir suprasti, jog laikas viską nugali. Jo tėvas Vicitryavīra mirė, kai jis ir jaunesnieji jo broliai dar nebuvo gimę, ir tik Bhīšmadevos rūpesčiu, jo gerumo dėka, jie buvo tinkamai auklėti. Paskui mirė jo brolis Pāṇḍu. Kurukšet­ros mūšyje žuvo visi šimtas jo sūnų ir nemaža vaikaičių, geradariai Bhīšmadeva, Droṇācārya, Karṇa ir daug kitų valdovų bei draugų. Jis prarado visus savo žmones bei turtus ir dabar gyvena iš savo sūnėno, kuriam anksčiau darė tiek blogio, malonės. Bet nepaisant šių negandų, jis tikėjosi gyvensiąs amžinai. Vidura norėjo, kad Dhṛtarāṣṭra suprastų, jog kiekvienas turi pasirūpinti savimi pats, pasikliaudamas Viešpaties malone. Žmogus turi ištikimai vykdyti savo pareigą ir suprasti, kad rezultatai priklauso nuo aukščiausiosios valios. Žmogus, kurio nesaugo Aukščiausiasis Viešpats, neapsaugos nei draugai, nei vaikai, nei tėvas, nei brolis, nei valstybė. Todėl reikia ieškoti prieglobsčio pas Aukščiausiąjį Viešpatį, nes tokia yra žmogaus gyvenimo paskirtis. Kituose posmuose Dhṛtarāṣṭrai bus dar ne kartą primenama, kokia netvirta jo padėtis. Translation: Your father, brother, well-wishers and sons are all dead and passed away. You yourself have expended the major portion of your life, your body is now overtaken by invalidity, and you are living in the home of another. Purport The King is reminded of his precarious condition, influenced by cruel time, and by his past experience he should have been more intelligent to see what was going to happen to his own life. His father, Vicitravīrya, died long ago, when he and his younger brothers were all little children, and it was due to the care and kindness of Bhīṣmadeva that they were properly brought up. Then again his brother Pāṇḍu died also. Then in the Battlefield of Kurukṣetra his one hundred sons and his grandsons all died, along with all other well-wishers like Bhīṣmadeva, Droṇācārya, Karṇa and many other kings and friends. So he had lost all men and money, and now he was living at the mercy of his nephew, whom he had put into troubles of various types. And despite all these reverses, he thought that he would prolong his life more and more. Vidura wanted to point out to Dhṛtarāṣṭra that everyone has to protect himself by his action and the grace of the Lord. One has to execute his duty faithfully, depending for the result on the supreme authority. No friend, no children, no father, no brother, no state and no one else can protect a person who is not protected by the Supreme Lord. One should, therefore, seek the protection of the Supreme Lord, for the human form of life is meant for seeking that protection. Dhṛtarāṣṭra was warned of his precarious conditions more and more by the following words. Śrīmad Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa) book: https://vedabase.io/en/library/sb/1