Nepalenkiamasis: Šrimad Bhagavatam 1.13.26 - JM Dhruvananda pr. скачать в хорошем качестве

Nepalenkiamasis: Šrimad Bhagavatam 1.13.26 - JM Dhruvananda pr.

Pradėkite rytą dvasingai - ateikite į paskaitą Kaune, Savanorių pr. 37 Šrimad Bhagavatam (Bhāgavata Purāṇa) 1.13.26 - JM Dhruvananda pr. gata-svārtham imaṁ dehaṁ virakto mukta-bandhanaḥ avijñāta-gatir jahyāt sa vai dhīra udāhṛtaḥ Bhagavatam šventraštis lietuviškai: https://veduzinios.lt/publikacija/sri... Nesujaudinamas yra tas, kuris leidžiasi į nepažįstamą, nuošalią vietą ir atmetęs visus įsipareigojimus palieka netinkamai naudotą materialų kūną. Komentaras: Narottama dāsa Ṭhākura – didis bhaktas, Gauḍīya vaiṣṇavų mokyklos ācārya – sukūrė giesmę, kurioje yra tokie žodžiai: „O Viešpatie, mano gyvenimas prabėgo veltui. Gavęs žmogaus kūną, aš negarbinau Tavo Šviesybės ir savo noru gėriau nuodus“. Kitaip sakant, žmogaus kūnas skirtas tam, kad gilintumėmės į dvasinę Viešpaties tarnystę, be kurios gyvenimas yra nesibaigiantys rūpesčiai ir kančios. Todėl tam, kuris ignoravo dvasinę praktiką ir pražudė savo gyvenimą, patariama išeiti iš namų ir, užmiršus draugus, giminaičius, visus įsipareigojimus šeimai, visuomenei, šaliai ir t. t., palikti kūną kokioje nežinomoje vietoje, kad niekas nesužinotų, kur ir kaip jis pasitiko mirtį. Dhīra – tai tas, kuris visuomet išlieka nesujaudinamas, kad ir kaip būtų stengiamasi išmušti jį iš pusiausvyros. Atsižadėti jaukaus šeimos židinio žmogui neleidžia meilės saitai su žmona ir vaikais. Tokia besaikė ištikimybė šeimai kliudo savęs pažinimui, ir tas, kuriam pavyksta šiuos ryšius nutraukti, vadinamas nesujaudinamu, arba dhīra. Atsižadėjimo kelias skirtas tiems, kurie nusivylė gyvenimu, bet tikru atsiskyrėliu galima tapti tiktai bendraujant su bona fide šventaisiais ir save pažinusiomis sielomis, kurios įkvepia su meile ir atsidavimu tarnauti Viešpačiui. Nuoširdžiai nusilenkti prie Viešpaties lotoso pėdų žmogus gali tik nubudus jo transcendentiniam tarnystės troškimui. O šitai įmanoma tik bendraujant su tyrais Viešpaties bhaktais. Dhṛtarāṣṭrai nusišypsojo laimė turėti brolį, ir su juo bendraudama ši paklydusi siela pelnė išvadavimą. Translation: He is called undisturbed who goes to an unknown, remote place and, freed from all obligations, quits his material body when it has become useless. Purport Narottama dāsa Ṭhākura, a great devotee and ācārya of the Gauḍīya Vaiṣṇava sect, has sung, “My Lord, I have simply wasted my life. Having obtained the human body, I have neglected to worship Your Lordship, and therefore I have willingly drunk poison.” In other words, the human body is especially meant for cultivating knowledge of devotional service to the Lord, without which life becomes full of anxieties and miserable conditions. Therefore, one who has spoiled his life without such cultural activities is advised to leave home without knowledge of friends and relatives and, being thus freed from all obligations of family, society, country, etc., give up the body at some unknown destination so that others may not know where and how he has met his death. Dhīra means one who is not disturbed, even when there is sufficient provocation. One cannot give up a comfortable family life due to his affectionate relation with wife and children. Self-realization is obstructed by such undue affection for family, and if anyone is at all able to forget such a relation, he is called undisturbed, or dhīra. This is, however, the path of renunciation based on a frustrated life, but stabilization of such renunciation is possible only by association with bona fide saints and self-realized souls by which one can be engaged in the loving devotional service of the Lord. Sincere surrender unto the lotus feet of the Lord is possible by awakening the transcendental sense of service. This is made possible by association with pure devotees of the Lord. Dhṛtarāṣṭra was lucky enough to have a brother whose very association was a source of liberation for this frustrated life. Śrīmad Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa) book: https://vedabase.io/en/library/sb/1