Dhṛitarāṣṭra palieka namus: Šrimad Bhagavatam 1.13.34-35 - JM Vradžanatha Govinda pr. скачать в хорошем качестве

Dhṛitarāṣṭra palieka namus: Šrimad Bhagavatam 1.13.34-35 - JM Vradžanatha Govinda pr.

Pradėkite rytą dvasingai - ateikit į paskaitą Kaune, Savanorių pr. 37 Šrimad Bhagavatam (Bhāgavata Purāṇa) 1.13.34-35 - JM Vradžanatha Govinda pr. pitary uparate pāṇḍau sarvān naḥ suhṛdaḥ śiśūn arakṣatāṁ vyasanataḥ pitṛvyau kva gatāv itaḥ sūta uvāca kṛpayā sneha-vaiklavyāt sūto viraha-karśitaḥ ātmeśvaram acakṣāṇo na pratyāhātipīḍitaḥ Bhagavatam šventraštis lietuviškai: https://veduzinios.lt/publikacija/sri... 13.34 TEKSTAS Mirus mūsų tėvui Pāṇḍu, mus, mažus vaikus, dėdės saugojo nuo visų negandų ir visada linkėjo mums tik gera. Kur jie išėjo? 13.35 TEKSTAS Sūta Gosvāmis tarė: Neradęs savo šeimininko Dhṛtarāṣṭros, užuojautos ir sielvarto apimtas Sañjaya iš susijaudinimo nepajėgė pratarti nė žodžio. Komentaras: Sañjaya labai ilgą laiką buvo Mahārājos Dhṛtarāṣṭros asmens patarėjas ir turėjo progos gerai pažinti margą Dhṛtarāṣṭros gyvenimą. Dabar, kai Dhṛtarāṣṭra nieko nepranešęs paliko namus, jo sielvartui nebuvo ribų. Kurukṣetros mūšyje Dhṛtarāṣṭra prarado viską – ir savo karalystę, ir turtus, – ir Sañjayai buvo labai jo gaila. O dabar, visiškai sužlugdytas, karalius ir karalienė buvo priversti palikti namus. Sañjaya nežinojo, kad Vidura pažadino Dhṛtarāṣṭros vidinį regėjimą ir jis išėjo iš namų kupinas džiaugsmingo įkvėpimo, tikėdamasis, kad išsigavęs iš tamsaus šeimos šulinio ras šviesesnį gyvenimą, ir Sañjayos akimis padėtis atrodė visai kitaip. Jei žmogus nėra tikras, kad atsisakydamas dabartinio gyvenimo jo lauktų šviesesnė rytdiena, jis negalės tiesiog pakeitęs drabužį ir palikęs namus ilgai išbūti toli nuo pasaulio. Translation 13.34: When my father, Pāṇḍu, fell down and we were all small children, these two uncles gave us protection from all kinds of calamities. They were always our good well-wishers. Alas, where have they gone from here? 13.35: Sūta Gosvāmī said: Because of compassion and mental agitation, Sañjaya, not having seen his own master, Dhṛtarāṣṭra, was aggrieved and could not properly reply to Mahārāja Yudhiṣṭhira. Purport Sañjaya was the personal assistant of Mahārāja Dhṛtarāṣṭra for a very long time, and thus he had the opportunity to study the life of Dhṛtarāṣṭra. And when he saw at last that Dhṛtarāṣṭra had left home without his knowledge, his sorrows had no bound. He was fully compassionate toward Dhṛtarāṣṭra because in the game of the Battle of Kurukṣetra, King Dhṛtarāṣṭra had lost everything, men and money, and at last the King and the Queen had to leave home in utter frustration. He studied the situation in his own way because he did not know that the inner vision of Dhṛtarāṣṭra has been awakened by Vidura and that therefore he had left home in enthusiastic cheerfulness for a better life after departure from the dark well of home. Unless one is convinced of a better life after renunciation of the present life, one cannot stick to the renounced order of life simply by artificial dress or staying out of the home. Śrīmad Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa) book: https://vedabase.io/en/library/sb/1