Lytiškumo ugdymas. Pokalbis su VU dėstytoja, lytiškumo ugdymo eksperte Akvile Giniota скачать в хорошем качестве

Lytiškumo ugdymas. Pokalbis su VU dėstytoja, lytiškumo ugdymo eksperte Akvile Giniota

Su septintokais dar reikia dirbti tokiomis temomis ir normalizuoti bei įtvirtinti sąvokas. Jie nežino žodžių „urologas“, „ginekologas“, – sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja, lytiškumo ugdymo ekspertė dr. Akvilė Giniota. Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia pokalbių ciklą „Lytiškumo ugdymas: kodėl šią temą laikome tabu?“, kuriame ekspertai aptaria lytinio ugdymo problemą. Pokalbyje A. Giniota pabrėžia, kad Lietuva pirmauja pagal lytiškai plintančių ligų ir nepilnamečių nėštumo statistiką. „Žvelgiant į Europos Sąjungos statistiką, Lietuvoje lytiškai plintančių infekcijų, nutrauktų nėštumų skaičiai yra vieni didžiausių ES“, – teigia ji. Kalbėdama apie Bažnyčios vaidmenį lytiškumo ugdymo srityje A. Giniota sako, kad čia lyderystės trūksta: „Galime pripažinti, kad Bažnyčia nesiima lyderystės spręsti lytiškumo ugdymo klausimus.“ Taip pat, pasak pašnekovės, šiais klausimais viešojoje erdvėje manipuliuojama. „Šią temą lengva panaudoti politiniams tikslams, nesvarbu, ar siejasi su faktais, ar nesisieja, bet visuomenei tai greitai sukelia emocijų, neapykantą, šleikštulį, baimę, nerimą dėl savo vaikų“, – tvirtina A. Giniota. Paklausta, kaip vertina lytiškumo ugdymą Lietuvoje, ekspertė teigia, kad jis nevyksta. „Jeigu įsivaizduotume, kad lytiškumo ugdymas yra visuotinis – visi mokiniai gauna tam tikras pagrindines žinias, kaip istorijos ar matematikos pamokose, žinias apie saugų, orų seksualinį gyvenimą, – tai tokio lytiškumo ugdymo tikrai nėra. Dabar jis yra pabiras. Dalis mokinių gali sakyti: mes turėjome puikių pokalbių, buvo atvirų mokytojų, su kuriais galėjome drąsiai kalbėtis šia nejaukia tema. Bet tokių mokinių yra mažuma. Dalis visai to neturėjo, kiti tokių pamokų nenori nė prisiminti. Pavyzdžiui, kai į aktų salę suburiami visi vaikai nuo penktų iki devintų klasių ir vedamas lytiškumo ugdymo užsiėmimas, tačiau jis dažniausiai būna apie lytiškai plintančias infekcijas“, – pasakoja specialistė. Anot A. Giniotos, kai pristačius ažiotažą sukėlusią Gyvenimo įgūdžių programą visuomenė sužiuro į mokytojus, šiuos apėmė didelis nerimas ir nežinomybė, kaip jiems elgtis. „Tarsi visa visuomenė kažko tikisi iš mokytojų. Tačiau jie yra tokie patys žmonės kaip ir bet kuris kitas pilietis. Staiga iš tavęs pradedama tikėtis, kad mokysi lytiškumo ugdymo. Kiek iš mūsų esame pasirengę tai daryti, ypač jei patys nesame patyrę saugaus pokalbio šia tema?“ – kelia klausimą ji. Kūrybinė komanda: Vakaris Vingilis, Kostas Kajėnas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/lytiskumo-.... Projektą „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų.